Gydytojai įspėja: glaukoma tyliai vagia regėjimą, pusė sergančiųjų to net neįtaria

Glaukoma dažnai vadinama tyliuoju regėjimo vagimi, nes ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais aiškiais simptomais. Oftalmologai pabrėžia, kad dalis žmonių apie ligą sužino tik tada, kai regos nervo pažeidimai jau būna pažengę ir jų atkurti nebeįmanoma.

Glaukoma yra ligų grupė, kuri pažeidžia regos nervą ir gali lemti negrįžtamą regėjimo praradimą. Nors dažnai ji siejama su padidėjusiu akispūdžiu, specialistai akcentuoja, kad vien akispūdžio matavimo diagnozei nepakanka, nes glaukoma gali vystytis ir esant normaliam akispūdžiui.

Kaip vystosi glaukoma

Sveikoje akyje nuolat gaminasi vandeninis skystis, kuris padeda palaikyti normalų akies vidaus slėgį. Šis skystis turi laisvai nutekėti per drenažo sistemą, o sutrikus nutekėjimui jis kaupiasi ir akispūdis gali kilti.

Ilgainiui padidėjęs akispūdis ar kiti mechanizmai gali žaloti regos nervą, kuris perduoda vaizdinę informaciją į smegenis. Regos nervą sudaro daugiau nei 1 milijonas nervinių skaidulų, todėl jų nykimas gali sukelti aklųjų dėmių atsiradimą regos lauke.

„Glaukomą vadiname tyliuoju regėjimo vagimi, nes ankstyvoje stadijoje žmogus dažnai nejaučia jokių požymių“, – sakė gydytojas oftalmologas Tomasz Tomczyk.

Dvi dažniausios formos ir kada skubėti

Dažniausiai pasitaiko atviro kampo glaukoma, kuri progresuoja lėtai ir ilgai nekelia nusiskundimų. Tokiais atvejais regėjimas gali atrodyti geras, o pokyčiai vystosi nepastebimai, ypač jei akis kompensuoja regos lauko praradimą.

Kita forma yra uždaro kampo glaukoma, kai akies struktūros gali staigiai užblokuoti skysčio nutekėjimą ir sukelti ūmų akispūdžio šuolį. Tai skubi būklė, dėl kurios būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos, nes regėjimas gali būti prarastas labai greitai.

„Negydomas ūmus glaukomos priepuolis gali per trumpą laiką baigtis negrįžtamu regėjimo praradimu“, – sakė Tomasz Tomczyk.

Kas rizikuoja labiausiai ir kokie tyrimai svarbiausi

Rizika susirgti glaukoma didėja su amžiumi, todėl ypatingas dėmesys skiriamas žmonėms nuo 40 metų. Taip pat reikšmingi rizikos veiksniai yra glaukoma šeimoje, trumparegystė, kai kurios gretutinės ligos bei ilgalaikis steroidinių vaistų vartojimas.

Patikimiausias kelias laiku aptikti glaukomą yra išsami akių patikra. Paprastai vertinamas akispūdis, regos nervo būklė, atliekami regos lauko tyrimai, o prireikus pasitelkiami ir tinklainės bei regos nervo sluoksnių vaizdiniai tyrimai, padedantys fiksuoti ankstyvus pokyčius.

Nors regos nervo pažeidimų atkurti neįmanoma, šiuolaikinis gydymas dažnai leidžia sustabdyti ar reikšmingai sulėtinti ligos progresavimą. Dažniausiai skiriami akispūdį mažinantys akių lašai, o kai kuriais atvejais taikomas lazerinis ar chirurginis gydymas.

„Svarbiausia yra reguliarus paskirtų vaistų vartojimas ir sistemingos kontrolės, nes taip galima ilgus metus išsaugoti funkcionalų regėjimą“, – sakė Tomasz Tomczyk.

Specialistai pabrėžia, kad profilaktika yra efektyviausia priemonė. Reguliarūs akių patikrinimai padeda aptikti glaukomą dar tada, kai žmogus nejaučia jokių simptomų, ir imtis gydymo prieš atsirandant negrįžtamiems regėjimo pokyčiams.

Šaltiniai:
https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/blindness-and-visual-impairment
https://www.nei.nih.gov/learn-about-eye-health/eye-conditions-and-diseases/glaucoma
https://www.aao.org/eye-health/diseases/what-is-glaucoma
https://glaucoma.org/what-is-glaucoma


Posted

in

by

Tags:

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *