Besarabijos stepėse Odesos srityje fiksuojami vaistinio valerijono žydėjimo židiniai, išsiskiriantys šviesiai violetiniais plotais.
Ukrainos pietuose, Odesos srities Besarabijos stepinėje zonoje, ekologai užfiksavo vaistinio valerijono (Valeriana officinalis) augavietes, kurios žydėjimo metu kraštovaizdyje matomos kaip šviesiai violetinės dėmės. Apie tai pranešė Pietvakarių apygardos valstybinė ekologinė inspekcija, paviešinusi nuotraukas ir vaizdo įrašus iš patikrinimų.
Specialistų teigimu, tarp sausesnių šlaitų ir pievų valerijonas išsiskiria ne tik spalva, bet ir tuo, kad sudaro aiškiai matomas, vientisesnes augalų grupes. Tokie plotai vietomis atrodo tarsi atskiros „salelės“ žaliame žolyno fone, ypač ryškiai pastebimos intensyviausio žydėjimo laikotarpiu.
„Tarp sausų šlaitų ir pievų šis augalas išsiskiria šviesiais violetiniais žiedynais, kurie sudaro pastebimas saleles žoliniame dangoje ir žydėjimo metu keičia stepės vaizdą“, – sakė ekologinės inspekcijos specialistai.
Ekologai pabrėžia, kad vaistinis valerijonas svarbus ne vien kaip vaistinis augalas. Žydėjimo metu jis pritraukia apdulkintojus, tarp jų bites ir kamanes, todėl prisideda prie biologinės įvairovės palaikymo stepinėse ekosistemose, kur natūralios buveinės daug kur fragmentuojamos.
Valerijono šaknys nuo seno naudojamos medicinoje, nes jose yra biologiškai aktyvių medžiagų, siejamų su raminamuoju poveikiu. Vis dėlto specialistai primena, kad vaistinio augalo populiarumas gali tapti spaudimo veiksniu natūralioms populiacijoms, jei augalai renkami neatsakingai.
Nors šalies mastu vaistinis valerijonas paprastai nepriskiriamas retoms rūšims, stepiniuose regionuose natūralios augavietės, ekologų vertinimu, gali mažėti. Tam įtakos turi žemės ūkio plėtra ir arimas, intensyvus teritorijų naudojimas, gyvulių ganymas bei nekontroliuojamas vaistinių augalų rinkimas.
„Tokiose sąlygose stabilūs valerijono židiniai gali rodyti, kad konkreti teritorija yra palyginti išsaugota“, – teigė inspekcijos atstovai.
Inspektoriai ragina neraškyti ir ypač neišrauti augalų su šaknimis natūraliose augavietėse, nes būtent šaknų kasimas labiausiai nualina populiacijas. Anot jų, vaistinius augalus tikslingiau auginti privačiuose sklypuose ar specializuotuose ūkiuose, o lankantis stepėse elgtis atsakingai, kad būtų saugomos trapios buveinės.
Pastaraisiais metais pietų Ukrainos saugomose teritorijose vis dažniau fiksuojami ryškūs sezoniniai žydėjimai, kurie atkreipia visuomenės dėmesį į stepinių ekosistemų būklę. Specialistai primena, kad tokios buveinės yra vienos jautriausių: jų atkūrimas sudėtingas, o praradus natūralią augaliją, nyksta ir su ja susiję vabzdžiai bei kiti organizmai.
Leave a Reply