Rudawų Janovickių kalnai Sudetuose: panoraminiai takai, pilys ir netikėtai spalvoti ežerėliai

Kur yra Rudawų Janovickių kalnai?

Rudawų Janovickių (lenk. Rudawy Janowickie) kalnų masyvas plyti Vakarų Sudetuose, pietvakarių Lenkijoje. Jis įsiterpęs tarp Bóbro upės slėnio ir Jelenios Guros bei Kamienna Guros duburių, o rytuose ribojasi su Kačavos kalnais.

Nuo 1989 metais dalis teritorijos saugoma Rudavų kraštovaizdžio parke, kuris apima ir gretimus kalnagūbrius bei kalvas. Dėl to regione išliko vientisesni miškų masyvai, geologiniai dariniai ir gerai sužymėta pėsčiųjų takų infrastruktūra.

Geologija ir kasybos pėdsakai

Rudavų Janovickių kraštovaizdį smarkiai formavo geologinė įvairovė: čia aptinkami skirtingų tipų granitai ir metamorfinės uolienos, įskaitant amfibolitus, žalčiaspalvius uolienų darinius bei žėručius turinčius skalūnus. Būtent uolienų struktūra lėmė ir įspūdingas atodangas bei laipiojimui tinkamas sieneles.

Istoriniai šaltiniai mini, kad kasyba šiame regione vystėsi dar nuo XIV amžiaus. Iki šiol galima rasti užpiltų šachtų, senų karjerų ir supiltų kasybos atliekų sankaupų, kurios tapo savotiškais praeities pramonės ženklais gamtoje.

Populiariausi maršrutai ir viršukalnės

Vienas dažniausiai pasirenkamų žygių yra kilpinis maršrutas per Sokoliką ir Kryžną Gurą, garsėjantis atvirais vaizdais į Karkonošus ir aplinkines dubumas. Įkalnės paprastai laikomos nesudėtingomis, todėl tai populiari kryptis šeimoms ir savaitgalio žygiams.

Kitas vaizdingas variantas veda link Staroščinskės uolų ir Lvių kalno, kur vietomis atsiveria uolėtų „mini miestų“ fragmentai. Ieškant aukščiausio taško, dažniausiai renkamasi Skalnikas, siekiantis apie 945 metrų aukštį ir dažnai minimas tarp Lenkijos „karūnos“ viršukalnių.

Praktiškai patogu, kad takai į Skalniką dažnai pradedami iš Janovicų Didžiųjų arba Kovaro apylinkių. Maršrutai nėra itin techniški, o nuo apžvalgos taškų galima planuoti platesnį žygį, jei leidžia oras ir dienos šviesa.

Pilys, rūmai ir „spalvoti“ vandens telkiniai

Be kalnų takų, regionas garsėja istoriniu paveldu: žygeiviai dažnai aplanko Bolcovo pilies griuvėsius, kurie nuo XVII amžiaus liko romantiška, bet niūroką istoriją menanti vieta. Apylinkėse galima rasti ir kitų gynybinių statinių pėdsakų bei senųjų rezidencijų.

Kelionių planus dažnai papildo vadinamieji Spalvotieji ežerėliai, kurių atspalvius sieja su buvusia pirito gavyba ir vandens chemijos pokyčiais. Šalia jų minima ir Bukuvkos vandens saugykla, laikoma viena didesnių Sudetuose pagal plotą bei sukurianti visai kitokį, „ežerinį“ kraštovaizdžio sluoksnį.

Dar viena išskirtinė stotelė yra „Szwajcarka“ kalnų pastogė, dažnai pristatoma kaip vienas seniausių tokio tipo medinių pastatų Sudetuose, pastatytas 1823 metais. Ji stovi patogioje takų sankirtoje, todėl neretai tampa natūraliu poilsio tašku žygiuojant tarp pagrindinių maršrutų.