Levanda daugelį metų buvo vienas populiariausių pasirinkimų gėlynuose, tačiau vis daugiau sodininkų ieško augalo, kuris vėlyvą vasarą suteiktų daugiau spalvos ir žydėtų ilgiau. Dėl to į dėmesio centrą vis dažniau patenka klando barbula, ryškiai mėlynais žiedais išsiskiriantis dekoratyvinis krūmas. Ji ypač vertinama tada, kai dauguma vasarinių augalų jau ima blėsti.
Antroje vasaros pusėje dalis daugiamečių gėlių baigia žydėjimą, o gėlynai tampa ramesni ir ne tokie kontrastingi kaip birželį ar liepą. Klando barbula šį sezoninį trūkumą kompensuoja: smulkūs žiedai mėlynai violetiniais atspalviais pasirodo vasaros pabaigoje ir dažnai laikosi iki rudens, jei orai išlieka palankūs.
Kur barbulai geriausia augti?
Šis krūmas geriausiai jaučiasi saulėtoje vietoje, kur gauna kuo daugiau tiesioginės šviesos. Kuo daugiau saulės, tuo gausesnis žydėjimas ir kompaktiškesnė forma, todėl dažnai rekomenduojama rinktis šiltesnę, nuo vėjų kiek apsaugotą sodo vietą. Pavėsyje barbula paprastai auga rečiau, prasčiau šakojasi ir žydi kukliau.
Ne mažiau svarbi ir dirva: barbulai reikalingas laidus, greitai vandens neįmirkstantis substratas. Sunkioje, molingoje žemėje šaknys gali pradėti skursti, todėl prieš sodinant verta dirvą pagerinti smėliu ar smulkiu žvyru ir pasirūpinti drenažu. Pasodinus krūmą patariama laistyti saikingai, kad šaknys nepradėtų mirkti.
Kraštovaizdyje barbula gražiai atrodo tiek pasodinta pavieniui, tiek grupėmis. Jos mėlyni žiedai ryškiai kontrastuoja su šviesiomis dekoratyvinėmis žolėmis ir sidabriškais lapais pasižyminčiais augalais, todėl dažnai naudojama šiuolaikiškuose, natūralistiniuose gėlynuose.
Genėjimas lemia žydėjimo gausą
Svarbiausias priežiūros darbas atliekamas pavasarį. Klando barbula žydi ant tų metų ūglių, todėl senesnes šakeles verta smarkiau patrumpinti, kad augalas išleistų naujus, stiprius ūglius ir vėliau gausiai sukrautų žiedus. Dažniausiai paliekama apie 10–15 centimetrų virš žemės, tačiau tik tada, kai jau sumažėja stiprių šalnų rizika.
Vasarą krūmas paprastai nereikalauja sudėtingos priežiūros. Per ilgesnes sausras jį galima palaistyti, tačiau perlaistymas dažnai padaro daugiau žalos nei trumpas perdžiūvimas. Tręšti taip pat reikėtų saikingai: užtenka pavasarį skirti nedidelę dozę žydintiems augalams skirto trąšų mišinio.
Kaip apsaugoti per žiemą?
Nors barbula gali augti ir vėsesniame klimate, jauni krūmai jautresni stipriems šalčiams, ypač jei žiema būna be sniego. Rudenį verta prie pagrindo supilti žemių ar mulčo kauburėlį, kuris padeda apsaugoti šaknis nuo įšalo. Tokia paprasta priemonė dažnai yra lemiama, kad augalas pavasarį startuotų stipriau.
Jei dalis ūglių per žiemą apšąla, tai nebūtinai problema. Pavasarinis genėjimas paprastai paskatina atsinaujinimą, o krūmas greitai suformuoja naują lają, todėl kai kurie sodininkai barbulą prižiūri beveik kaip daugiametį augalą, kasmet drąsiai atjaunindami.
Papildomas privalumas tas, kad barbula vilioja apdulkintojus, todėl tinka soduose, kur siekiama didesnės biologinės įvairovės. Kai dauguma vasaros žiedų jau būna peržydėję, šis mėlynas krūmas dažnai tampa vienu ryškiausių sezono akcentų.
Leave a Reply