1933 metais JAV ryšių tyrimų centre „Bell Labs“ dirbęs inžinierius Karlas Jansky, ieškodamas trukdžių priežasčių tolimojoje radijo komunikacijoje, užfiksavo neįprastą, pastovų šnypščiantį signalą. Iš pradžių jis atrodė kaip eilinis radijo triukšmas, tačiau matavimai greitai parodė, kad šis šaltinis nėra nei audros, nei žmogaus veiklos padarinys.
Jansky tyrimams pasistatė didelę besisukančią anteną, leidusią nustatyti, iš kurios dangaus krypties ateina stipriausi trukdžiai. Stebėdamas signalą skirtingu paros metu, jis pastebėjo aiškų pasikartojimą, kuris neatitiko Saulės paros ritmo.
Kodėl pasikartojimas buvo lemiamas?
Signalo stiprumas kartojosi maždaug kas 23 valandas ir 56 minutes, tai yra pagal žvaigždinę parą. Toks intervalas astronomijoje laikomas vienu patikimiausių požymių, kad šaltinis susijęs su tolimais dangaus objektais, o ne su Žeme ar Saulės aktyvumu.
Analizuodamas kryptį, Jansky nustatė, kad stipriausias radijo šnypštimas sklinda iš Šaulio žvaigždyno pusės. Ši kryptis danguje siejama su regionu netoli Paukščių Tako centro, kur gausu dujų, dulkių, žvaigždžių spiečių ir energetinių procesų.
Nuo trukdžių tyrimo iki naujos mokslo šakos
Iki Jansky darbo astronominiai tyrimai daugiausia rėmėsi regimosios šviesos teleskopais, todėl apie Visatą buvo sprendžiama pagal tai, ką galima pamatyti optikoje. Jo rezultatai parodė, kad kosminiai objektai skleidžia energiją ir radijo bangų pavidalu, o ją įmanoma fiksuoti nuo Žemės paviršiaus.
Tai iš esmės pakeitė požiūrį į dangaus stebėjimus: Visata tapo ne tik šviesos, bet ir radijo spinduliuotės šaltiniu. Taip buvo padėtas pamatas radioastronomijai, kuri vėliau tapo vienu svarbiausių įrankių tiriant Paukščių Taką, pulsarus, kvazarus, galaktikų spiečius ir kitus ekstremalius reiškinius.
Ką radioastronomija reiškia šiandien?
Radioastronomija dabar apima ir milžiniškus antžeminius radioteleskopus, ir tarptautinius tinklus, kurie sujungia kelias observatorijas į vieną virtualų instrumentą. Šis metodas leidžia matyti tai, ką dažnai paslepia kosminės dulkės, ir atverti procesus, kurių neatskleidžia vien optiniai stebėjimai.
Istorinis Jansky atradimas išliko klasikinis pavyzdys, kaip inžinerinė užduotis gali atverti naują mokslo kryptį. Iš pažiūros menkas trukdis ryšių linijose tapo signalu, kad Paukščių Takas „kalba“ ir radijo bangomis.
Leave a Reply