Suriebėjusių kepenų liga, mediciniškai siejama su metaboline disfunkcija (MASLD), per pastarąjį dešimtmetį tapo viena dažniausių lėtinių kepenų būklių pasaulyje. Ji dažnai vystosi nepastebimai, bet ilgainiui gali progresuoti iki kepenų uždegimo, fibrozės ar net cirozės, ypač jei kartu yra nutukimas ar 2 tipo cukrinis diabetas.
Naujesni eksperimentiniai tyrimai rodo, kad tam tikros maistinės medžiagos gali veikti procesus, susijusius su riebalų kaupimusi kepenyse. Tarp nagrinėjamų medžiagų minimas vitaminas B3, ypač jo forma niacinas, kuri siejama su ląstelių energijos apykaita ir riebalų skaidymo reguliavimu.
Ką tiksliai tiria mokslininkai?
Eksperimentuose daug dėmesio skiriama molekuliniams mechanizmams, kurie lemia, ar kepenų ląstelės riebalus „sudegina“, ar juos kaupia. Vienas iš kelių, minimų mokslinėje literatūroje, siejamas su genų raiškos reguliacija ir baltymais, dalyvaujančiais medžiagų apykaitoje.
Publikacijose aptariama, kad suriebėjusių kepenų atvejais gali būti pakitusi tam tikrų mikroRNR aktyvumo pusiausvyra. Vienas iš tirtų taikinių siejamas su SIRT1 baltymu, kuris svarbus energijos panaudojimui ir riebalų apykaitai, o niacinas kai kuriuose modeliuose siejamas su šio kelio aktyvumo pokyčiais.
Niacinas: pažadai ir ribos
Pažymima, kad dalis rezultatų gauti gyvūnų modeliuose, todėl jų negalima tiesiogiai prilyginti įrodymams, kad didelės niacino dozės gydo žmonių suriebėjusias kepenis. Klinikiniu požiūriu MASLD gydymo pagrindas išlieka svorio mažinimas, fizinis aktyvumas, mitybos korekcijos, gretutinių ligų kontrolė ir gydytojo priežiūra.
Niacinas jau seniai žinomas kaip vitaminas, reikalingas normaliai energijos apykaitai, nervų sistemai ir odai. Jo įprastai gaunama su maistu, tačiau tyrimuose dažnai kalbama apie dozes, kurios gerokai viršija įprastą mitybinį kiekį, todėl rizikos ir naudos santykį būtina vertinti atsargiai.
Kodėl su papildais reikia atsargumo?
Didelės niacino dozės kai kuriems žmonėms gali sukelti odos paraudimą, niežėjimą ar virškinimo sutrikimus. Medicinos šaltiniuose taip pat akcentuojama, kad netinkamai vartojami dideli kiekiai gali būti siejami su kepenų pažeidimo rizika, gliukozės kontrolės pablogėjimu ar šlapimo rūgšties padidėjimu.
„Didelės niacino dozės nėra tas pats, kas vitaminas maiste, todėl savarankiškai gydytis papildais nereikėtų“, – pabrėžia gydytojai, primindami, kad bet kokie bandymai keisti gydymą turi būti derinami su specialistu.
Kas realiai padeda sergant suriebėjusiomis kepenimis?
Gairėse dažniausiai akcentuojamas tvarus kūno masės mažinimas, ypač jei yra pilvinis nutukimas, taip pat reguliarus fizinis aktyvumas ir mityba, kurioje mažiau pridėtinio cukraus bei labai perdirbtų produktų. Taip pat svarbu įvertinti alkoholio vartojimą, cholesterolio rodiklius, kraujospūdį ir 2 tipo cukrinio diabeto riziką.
Jei įtariate suriebėjusias kepenis arba kraujo tyrimuose randami pakitę kepenų fermentai, gydytojai rekomenduoja neapsiriboti papildais. Praktikoje dažniausiai prireikia nuoseklaus ištyrimo, individualaus plano ir ilgalaikių įpročių pokyčių, nes būtent jie labiausiai lemia ligos eigą.
Leave a Reply