Ties Varviškės kaimu į Nemuną supiltas biologinis preparatas „VectoBac 12AS“, skirtas kraujasiurbių upinių mašalų lervoms naikinti. Darbus vietoje stebėjo Gamtos tyrimų centro mokslininkai ir Druskininkų savivaldybės administracijos specialistai.
Kaip planuojama kasmet, preparatas į upę bus pilamas du kartus, kad poveikis sutaptų su lervų vystymosi laikotarpiu. Pirmuoju etapu panaudota 4 000 litrų, o antruoju numatyta supilti dar 2 500 litrų.
Kodėl preparatas pilamas dabar
Biologinė kontrolė veiksmingiausia tuomet, kai mašalai yra lervų stadijoje, nes preparatas nėra skirtas kiaušinėliams ar lėliukėms. Dėl to sprendimas, kada pradėti darbus, grindžiamas kasmetiniais stebėjimais ir tyrimais, vertinant populiacijos būklę bei vystymosi tempus.
Šis metodas Pietų Lietuvoje taikomas jau daugiau kaip dešimtmetį, nes būtent Nemuno baseine veisiančios rūšys sukelia didžiausią diskomfortą gyventojams ir gyvūnams. Literatūroje nurodoma, kad upiniai mašalai nuo upės gali nutolti iki 70 kilometrų, todėl problema apima ne vien pakrantes.
Kiek kainuoja kontrolė ir kas ją finansuoja
Upinių mašalų reguliavimas vykdomas Aplinkos ministerijos ir penkių Alytaus regiono savivaldybių lėšomis. Savivaldybių teigimu, kasmetinės priemonės kainuoja daugiau kaip 100 000 eurų, tačiau tai laikoma praktiškai vienintele realia priemone, leidžiančia išvengti masinio mašalų antplūdžio vasaros pradžioje.
„Bendradarbiaujant su Gamtos tyrimų centro mokslininkais, kurie kasmet atlieka tyrimus ir nustato tinkamiausią lervų naikinimo laiką, mašalų populiacija reguliuojama jau daugiau kaip dešimt metų“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.
Pasak jo, nuosekli kontrolė leidžia gyventojams ir kurorto svečiams ramiau planuoti laiką lauke prasidedant šiltesniems orams. Antrasis pylimas bus vykdomas pagal mokslininkų rekomendacijas, įvertinus pakartotinius populiacijos rodiklius.
Ar tai saugu aplinkai
Specialistai pabrėžia, kad „VectoBac 12AS“ sukurtas taip, jog veiktų tik konkrečios grupės vabzdžius jų lervų stadijoje. Dėl to jis neturėtų kenkti augmenijai ar kitai gyvūnijai, o poveikis siejamas su tiksliu naudojimo laiku ir dozuotėmis.
Gamtos tyrimų centro atstovai akcentuoja, kad, lyginant su laikotarpiu, kai biologinė kontrolė nebuvo taikoma, mašalų gausa sumažėjo šimtais kartų. Vis dėlto situacija kasmet kinta, todėl stebėsena išlieka būtina, ypač artėjant birželio aktyvumo pikui.
„Anksčiau tam tikrais laikotarpiais mašalų kiekiai būdavo milžiniški, o žmonėms lauke išbūti tapdavo tikru iššūkiu. Dabar matome akivaizdų pokytį, pasiektą nuosekliai taikant biologinę mašalų kontrolę“, – sakė Gamtos tyrimų centro atstovė dr. Rasa Bernotienė.
Lietuvoje aptinkama apie 30 mašalų rūšių, tačiau ne visos kanda žmonėms. Didžiausią įtaką gyventojų kasdienybei daro rūšys, kurios veisiasi didelėse upėse, todėl Nemuno ruožai Pietų Lietuvoje kasmet išlieka svarbiausia prevencijos zona.
Primename, kad upinių mašalų reguliavimo programa buvo patvirtinta 1999 metais, tačiau po administracinių pertvarkų finansavimas buvo nutrūkęs. Programa atnaujinta 2016 metais, o projekto koordinavimas patikėtas Druskininkų savivaldybės administracijai.
Leave a Reply