Pasakos balsu vietoj brailio
Lisabonoje pradėta iniciatyva, kuri padeda neregiams ir silpnaregiams vaikams lengviau pasiekti literatūrą, kai pritaikytų leidinių pasirinkimas ribotas. Savanoriai įrašinėja vaikams skirtas pasakas, o įrašai viešinami internete, kad juos galėtų klausyti šeimos ne tik Portugalijoje.
Projektas gimė iš tėvų patirties: kai Dídia Lourenço sūnus Pedro regėjimą prarado būdamas šešių mėnesių, ji su kitais tėvais įkūrė asociaciją Bengala Mágica. Organizacija remia vaikus ir paauglius, turinčius regos negalią, o pasakojimų klausymas tapo vienu paprasčiausių būdų stiprinti ryšį su knygomis nuo ankstyvo amžiaus.
Partnerystė su biblioteka ir auganti kolekcija
Iniciatyva įgyvendinama kartu su Alcântara José Dias Coelho savivaldybės biblioteka Lisabonoje, kuri pakvietė žmones įrašyti pasirinktas istorijas. Įrašus skaito skirtingų profesijų ir patirčių savanoriai, o turinys skirtas ne vien neregiams vaikams, bet ir visiems, kam patinka klausytis pasakų.
Per palyginti trumpą laiką prisijungė 61 savanoris, o iš viso sukurta 115 vaizdo įrašų, iš kurių 15 jau paskelbti. Kolekcija pildoma nuolat, todėl šeimos vis dažniau randa naujų istorijų ir gali pasirinkti pagal amžių, kalbą ar mėgstamus autorius.
Kodėl tai svarbu vaikams?
Pedro, kuriam dabar 10 metų, sako, kad pasakų prašė nuo kūdikystės, o pradėjęs kalbėti nuolat prašydavo mamos paskaityti. Tokia patirtis šeimoms pažįstama ir šiandien, tačiau vaikams su regos negalia dažnai trūksta lengvai pasiekiamo turinio.
Brailio leidinių Portugalijoje yra nedaug, o specialiai nuo nulio sukurti kūriniai neregiams vaikams, pasak tėvų, skaičiuojami vienetais. Dalis brailio knygų šalyje leidžiamos ir platinamos per Santa Casa da Misericórdia do Porto struktūroje veikiantį Prof. Albuquerque e Castro centrą, tačiau pasiūla vis tiek neatliepia poreikio.
Pastaraisiais metais vis labiau populiarėja garsinės knygos, tačiau jų kiekis taip pat ribotas, ypač vaikams skirto turinio segmente. Prieinamumą gali didinti ir taktilinės, lytėjimu „skaitomos“ iliustracijos, kurios kai kuriose Europos šalyse taikomos plačiau, bet Portugalijoje dar nėra įprastas sprendimas.
Idėja kilo iš literatūros
Programos globėja ir mentorė yra rašytoja Maria Saraiva de Menezes, kuri idėją susiejo su savanorystės skaitymais globos įstaigose. Pasak jos, literatūra primena, kad žmogui svarbus ne tik tekstas, bet ir gyvas balsas bei santykis, kuris kuriamas skaitant garsiai.
„Vaikystėje visada prašiau pasakų, ir šiandien žinau, kad jos padeda vaikui jaustis įtrauktam į pasaulį, kuriame kiti skaito akimis“, – sakė Pedro.
„Ši energija užkrečia: žmonės, kurie niekada nebūtų pagalvoję įrašyti pasaką, prisijungia ir dar dėkoja už galimybę“, – sakė Maria Saraiva de Menezes.
Kitas žingsnis – turinys kurtiesiems
Organizatoriai sako, kad projektas plečiasi ir tampa vis įtraukesnis. Kitas etapas – panaši programa kurtiesiems vaikams, ieškant žmonių, galinčių pasakoti istorijas Portugalų gestų kalba.
Bibliotekos koordinatorė Ana Gomes dos Santos pabrėžia, kad tai nėra siaurai vien tik regos negalią turinčių vaikų projektas. Pasak jos, įrašai gali būti naudingi ir šeimoms, kurios nori klausytis pasakų kelionėse, prieš miegą ar mokantis kalbos.
Norintieji prisidėti gali užsiregistruoti ir skaityti pasirinktą istoriją bibliotekoje gyvai arba įrašyti nuotoliu, o įrašai vėliau įtraukiami į viešai prieinamą kolekciją. Taip kuriama auganti pasakų biblioteka, kuri realiai mažina atotrūkį tarp vaikų, galinčių rinktis iš gausybės knygų, ir tų, kuriems pritaikyto turinio vis dar trūksta.
Leave a Reply