Gegužinis grambuolys vėl pasirodė: ar jis pavojingas žmogui ir kodėl sodams kelia daugiau rūpesčių?

Gegužinis grambuolys – vienas lengviausiai atpažįstamų pavasario vabzdžių, dažniausiai pastebimas gegužės ir birželio vakarais. Suaugėliai paprastai užauga iki maždaug 2–3 centimetrų, turi rudus antsparnius ir vėduoklės formos ūsus. Šiltomis dienomis jų skraidymą lydi garsus dūzgimas, todėl jie greitai atkreipia dėmesį net miestuose.

Nors stambus vabzdys gali gąsdinti, žmogui gegužinis grambuolys realios grėsmės nekelia. Jis neįgelia, nėra nuodingas ir paprastai nesikandžioja, o patekęs į rankas dažniau tiesiog spurda ar kutena kojelėmis. Nemaloniausia dažniausiai būna netikėta akistata, kai vabzdys įskrenda į namus ar atsitrenkia į langą.

Įspūdis, kad grambuolys „puola“, dažnai kyla dėl jo skrydžio manieros. Specialistai pabrėžia, kad tai gana sunkus vabalas, todėl nėra itin vikrus ore ir skraido chaotiškai, neretai atsitrenkdamas į kliūtis. Dėl to jis gali įsipainioti į plaukus ar atsitiktinai kliudyti žmogų, nors sąmoningai žmonėmis nesidomi.

Kodėl pavojingiausi yra grambuolio „vaikai“?

Daug didesnė problema sodams ir vejoms – grambuolių lervos, vadinamos grambuoliais ar spragšiais liaudiškai painiojant, tačiau dažniausiai turimos omenyje būtent grambuolio lervos. Jos gyvena dirvoje ilgai, neretai 3–4 metus, ir minta augalų šaknimis. Dėl to gali skursti veja, vysti daržovės, silpti jauni krūmai ar ką tik pasodinti medeliai.

Pirmi požymiai dažnai būna neryškūs: žolė vietomis pagelsta, augalai ima stokoti vandens net reguliariai laistant. Vėliau pažeistos vietos lengviau „atsikelia“ nuo dirvos, o jaunos šaknys būna apgraužtos. Tokie pažeidimai ypač pastebimi ten, kur dirva puri, o šaknynas dar nespėjo sutvirtėti.

Kada jų daugiausia ir ką verta žinoti?

Suaugėliai aktyviausi šiltais gegužės ir birželio vakarais, kai vyksta poravimosi skrydžiai. Kuo pavasaris šiltesnis, tuo anksčiau vabzdžiai pasirodo virš žemės. Dieną jie dažniau tūno medžiuose, todėl vakarinis suaktyvėjimas daugeliui atrodo staigus.

Masinis grambuolių suaktyvėjimas neretai siejamas su jų vystymosi ciklu, todėl kai kuriose vietovėse didesnis jų skaičius išryškėja maždaug kas ketverius metus. Vis dėlto pastaraisiais dešimtmečiais daug kur stebima, kad didžiulių „debesų“ pasitaiko rečiau, o populiaciją veikia ir intensyvesnė augalų apsauga bei kiti aplinkos veiksniai.