Varškė daugeliui atrodo lengvas ir saugus pasirinkimas, tačiau daliai žmonių po jos pasireiškia pilvo pūtimas, sunkumo jausmas ar diskomfortas. Dažniausiai tai susiję ne su „prasta“ varške, o su tuo, kaip organizmas skaido pieno cukrų ir baltymus bei suvalgomu kiekiu. Reakciją gali sustiprinti ir valgymo laikas, ir tai, su kuo varškė derinama.
Viena dažnų priežasčių yra laktozė, pieno cukrus, kurio varškėje paprastai mažiau nei piene, bet jis vis tiek gali kelti bėdų. Jei organizme trūksta fermento laktazės, laktozė plonojoje žarnoje nesuskaidoma ir patenka į storąją žarną, kur ją fermentuoja bakterijos. Tuomet gali atsirasti dujos, pilvo pūtimas ir maudimas, o simptomai dažniau pasireiškia per kelias valandas po valgio.
Kita svarbi priežastis yra pieno baltymai, ypač kazeinas. Varškėje daug baltymų, o riebalų ir skaidulų dažnai nedaug, todėl skrandyje ji gali sudaryti tirštesnę, „tankesnę“ masę, kuri virškinama lėčiau. Dėl to kai kuriems žmonėms atsiranda užsitęsęs pilnumo jausmas, sunkumas ar tarsi „užgulęs“ skrandis, ypač suvalgius didelę porciją.
Įtakos turi ir varškės rūšis bei tekstūra. Kai kuriems žmonėms liesa varškė paradoksaliai gali būti sunkiau toleruojama nei pusriebė, nes nedidelis riebalų kiekis keičia virškinimo dinamiką ir kartais sumažina staigų diskomfortą. Taip pat svarbu, ar varškė valgoma sausa ir biri, ar išmaišyta iki vientisos konsistencijos.
Kokie priedai dažniausiai padeda
Jei po varškės jaučiate sunkumą, verta pradėti nuo paprasto principo: prie jos pridėti tai, ko varškėje trūksta, tai yra riebalų ir skaidulų. Nedidelis kiekis augalinių riebalų, pavyzdžiui, alyvuogių aliejus, riešutai ar sėklos, daugeliui žmonių padeda, nes valgymas tampa „švelnesnis“ skrandžiui. Svarbu nepersistengti, nes labai didelis riebalų kiekis kai kam, priešingai, gali pabloginti savijautą.
Skaidulų šaltiniai, tokie kaip vaisiai, daržovės, malti linų sėmenys, avižos ar chia sėklos, gali pagerinti žarnyno darbą ir sumažinti pūtimą tiems, kurių problema labiau susijusi su fermentacija žarnyne. Dažnai geriau toleruojama ir vientisa konsistencija, kai varškė sumaišoma su natūraliu jogurtu arba prinokusiu bananu. Taip pat galima rinktis varškę be laktozės, jei įtariate, kad būtent laktozė sukelia simptomus.
Ko vengti, jei varškė pūtina
Diskomfortą neretai sustiprina didelis kiekis saldžių priedų, pavyzdžiui, uogienių ar saldžių padažų, nes jie gali skatinti fermentaciją ir dujų susidarymą. Taip pat blogiau veikia didelės porcijos, ypač suvalgytos ant tuščio skrandžio ar vėlai vakare, kai virškinimo tempas natūraliai lėtėja. Ne mažiau svarbu ir valgymo greitis: skubant ir prastai sukramtant, virškinimo sistemai tenka didesnė apkrova.
Jei diskomfortas kartojasi nuolat, verta stebėti, kas tiksliai jį sukelia: ar tai konkretus kiekis, konkreti varškės rūšis, ar tam tikri deriniai. Ilgai trunkantys, stiprėjantys simptomai, ypač kartu su viduriavimu, bėrimais ar dusuliu, yra signalas pasitarti su gydytoju ir, jei reikia, įvertinti laktozės netoleravimą ar alergiją pieno baltymams.
Varškės dažniausiai nereikia atsisakyti visam laikui. Daugeliui pakanka sumažinti porciją, rinktis be laktozės, varškę išmaišyti iki glotnios masės ir derinti ją su skaidulomis bei saikingu kiekiu riebalų. Tokie nedideli pokyčiai dažnai lemia pastebimai geresnę savijautą.
Šaltiniai:
– https://www.nhs.uk/conditions/lactose-intolerance/
– https://www.niddk.nih.gov/health-information/digestive-diseases/lactose-intolerance
– https://www.nhs.uk/conditions/food-allergy/
– https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK557439/
Leave a Reply