Bėgioja per vonią ir rūsį: iki 7 cm ir daugybė kojų – jų įkandimas primena vapsvą

Kas tai per gyvis?

Voniose ir rūsiuose pasirodantys ilgakojai nariuotakojai dažniausiai yra naminiai šimtakojai, dar vadinami šimtakojais vijokliais (Scutigera coleoptrata). Suaugę individai paprastai užauga iki 3–5 centimetrų, tačiau kai kuriais atvejais gali siekti ir apie 7 centimetrus.

Jų kūnas pailgas, o kojos ilgos ir išsikišusios į šonus, todėl gyvūnas atrodo didesnis, nei yra iš tiesų. Nors pavadinimas sufleruoja šimtą kojų, realiai jų būna mažiau, tačiau kojų porų vis tiek daug, todėl vaizdas daugeliui kelia šleikštulį.

Kodėl jie atsiranda namuose?

Šie nariuotakojai į pastatus dažniausiai patenka ieškodami drėgmės ir slėptuvių. Būtent todėl jie dažniau pastebimi voniose, rūsiuose, prie nuotekų angų, po kriauklėmis ar vietose, kur susidaro kondensatas.

Pavienis radinys paprastai nereiškia didelės bėdos, tačiau dažnas jų pasirodymas gali signalizuoti problemą: vandens pratekėjimą, nuolat drėkstančias konstrukcijas arba prastai veikiančią ventiliaciją. Sausose patalpose jie ilgai neišsilaiko, todėl pagrindinis sprendimas dažniausiai yra ne chemija, o drėgmės kontrolė.

Kaip atskirti nuo krocionogo?

Šimtakojai vijokliai ir krocionogai dažnai supainiojami, nes abu turi daug kojų ir mėgsta tamsą. Vis dėlto šimtakojų kūnas labiau suplokštėjęs, o kojos aiškiai išsikiša į šonus.

Krocionogai dažniau būna apvalesnio, cilindriško kūno, jų kojos vizualiai labiau pasislepia po liemeniu. Skiriasi ir mityba: šimtakojai vijokliai yra plėšrūs ir medžioja smulkius vabzdžius, o krocionogai dažniausiai minta yrancia augaline medžiaga.

Kaip sumažinti jų namuose?

Ilgalaikį efektą dažniausiai duoda drėgmės šaltinio pašalinimas. Verta patikrinti, ar nėra pratekėjimų po kriaukle, prie vonios, skalbyklės ar vamzdžių sujungimų, taip pat įvertinti, ar veikia ištraukiamoji ventiliacija.

Padeda sandarinimas: užtaisytos angos prie durų ir langų, tarpai aplink vamzdžių įvadus, plyšiai sienose ar grindjuostėse. Pavienius individus galima tiesiog pašalinti mechaniškai, pavyzdžiui, surinkti arba išsiurbti, o patalpas palaikyti kuo sausesnes.

Jei jų daugėja, verta apžiūrėti rūsį, pamatus ir medines konstrukcijas, nes nuolatinė drėgmė gali rodyti rimtesnę pastato problemą. Cheminės priemonės laikomos kraštutiniu sprendimu ir turėtų būti naudojamos tik pagal gamintojo instrukcijas, įvertinus vaikų ir augintinių saugumą.

Ar pavojingi žmogui?

Šimtakojai vijokliai paprastai vengia žmonių ir agresyvūs nebūna. Įkandimai pasitaiko retai, bet gali būti skausmingi ir kai kam priminti vapsvos įgėlimą.

Jautresniems ar alergiškiems žmonėms reakcija gali būti stipresnė, todėl atsiradus ryškiam tinimui, bėrimui ar kvėpavimo sutrikimams reikėtų kreiptis į medikus. Kita vertus, šie plėšrūnai gali net sumažinti kitų kenkėjų, pavyzdžiui, tarakonų ar skruzdėlių, kiekį.