Kaip atpažinti amarus ir jų žalą?
Amarai – 1–5 mm dydžio kenkėjai, dažniausiai besitelkiantys ant jaunų ūglių, lapų apačios ir aplink žiedinius pumpurus. Jie gali būti žali, juodi, rusvi, gelsvi ar oranžiniai, todėl svarbiausia ne spalva, o elgsena – siurbia augalo sultis.
Pirmieji požymiai paprastai matomi vėlyvą pavasarį, kai kolonijos pradeda sparčiai plėstis ir persikelia ant gretimų augalų. Labiausiai nukenčia rožės, serbentai, pupelės, agurkai, paprikos, obelys ir daugelis dekoratyvinių augalų.
Dažniausi signalai – susisukę, deformuoti lapai, pristabdytas ūglių augimas ir lipnus sluoksnis ant lapų. Ši lipni išskyra, vadinama lipčiumi, dažnai pritraukia skruzdėles, o vėliau ant lapų gali atsirasti juodas apnašas, trukdantis fotosintezei.
Muilo tirpalas: paprastas, bet veiksmingas
Vienas populiariausių sprendimų – kalio muilo arba paprasto, kvapiklių neturinčio muilo tirpalas. Tokie tirpalai veikia kontaktiniu būdu: apgaubia kenkėją plona plėvele ir sutrikdo jo kvėpavimą, todėl būtina labai gerai sudrėkinti amarų kolonijas.
Praktiškas santykis namų sąlygomis – apie 20 gramų tarkuoto muilo 1 litrui šilto vandens, o atvėsusį skystį patogu purkšti purkštuvu. Kadangi priemonė neveikia ten, kur nepatenka, purškimą verta kartoti kas 2–3 dienas, kol amarų nebeliks.
Česnakai, svogūnai, dilgėlės ir pienas
Natūraliai amarus atbaido stipraus kvapo augalai, ypač česnakai ir svogūnai, kuriuose gausu sieros junginių. Tokie užpilai dažniau naudojami kaip atbaidymo ir profilaktikos priemonė, tačiau gali padėti ir mažesnėms kolonijoms, jei purškiama reguliariai.
Česnako užpilui tinka 5 stambios skiltelės ir apie 500 ml vandens: susmulkintas česnakas užpilamas ir laikomas apie parą, po to perkošiamas. Svogūnų nuoviras dažniausiai ruošiamas iš 1 svogūno, saujos lukštų ir 1 litro vandens, pavirus apie 30 minučių, o atvėsus perkošiamas.
Dilgėlių ištrauka laikoma švelnesne, kai norisi kartu ir sustiprinti augalą: apie 100 gramų šviežių dilgėlių užpilama 1 litru vandens ir laikoma apie 24 valandas, kad neprasidėtų fermentacija. Perkoštas skystis purškiamas ant lapų, ypač lapų apačios, kur amarai slepiasi dažniausiai.
Dar viena praktikoje naudojama priemonė – pieno ir vandens mišinys, pavyzdžiui, 100 ml pieno ir 400 ml vandens. Džiūdamas mišinys suformuoja ploną plėvelę, todėl, kaip ir muilo atveju, kritiškai svarbu tiesioginis kontaktas su kenkėjais ir kruopštus padengimas.
Kada purkšti, kad poveikis būtų didžiausias?
Namų purškalai dažniausiai veikia mechaniškai arba kontaktiniu būdu, todėl technika ir laikas lemia daugiau nei pats receptas. Geriausia purkšti vakare arba labai anksti ryte, kai nėra kaitrios saulės ir aktyvaus apdulkintojų skraidymo.
Venkite purkšti per pietų karštį: lašai ant lapų gali sukelti nudegimus, o tirpalas per greitai išgaruoja. Taip pat verta rinktis ramią, nevėjuotą dieną ir numatyti, kad bent 24 valandas po purškimo nelytų, kitaip priemonę teks kartoti iš naujo.
Jei amarų ypač daug, vien purškalų gali nepakakti – tuomet padeda mechaninis nuplovimas vandens srove, stipriai pažeistų ūglių pašalinimas ir aplinkos balansas. Sode svarbu saugoti natūralius amarų priešus, pavyzdžiui, boružes ir jų lervas, todėl priemones naudokite tiksliai ten, kur matote kolonijas.
Leave a Reply