Nugenėti pomidorų lapai dažnai keliauja į šiukšliadėžę, tačiau tai gali būti vertinga žaliava daržui. Iš sveikų lapų galima pasigaminti skystą trąšą, natūralų purškalą nuo kai kurių kenkėjų arba panaudoti juos mulčiui.
Svarbiausia taisyklė paprasta: naudokite tik visiškai sveikus lapus, be dėmių, pelėsio, puvinio ar kenkėjų požymių. Sergančių pomidorų žaliosios atliekos gali pernešti ligų sukėlėjus į kitas daržo vietas ir tik pabloginti situaciją.
Kodėl lapai gali būti naudingi?
Pomidorų lapuose lieka dalis maisto medžiagų, kurias augalas sukaupė augimo metu, todėl tinkamai paruošti jie gali praturtinti dirvą. Dėl to daržininkai žaliąją masę neretai renkasi kompostuoti arba paversti skystu užpilu.
Pomidorų žaliosiose dalyse taip pat yra natūralių augalo junginių, kurie padeda jam apsisaugoti. Būtent dėl šios priežasties iš lapų kartais gaminami purškalai, kuriuos daržininkai naudoja kaip pagalbinę priemonę, kai nori sumažinti chemijos kiekį.
Skysta trąša iš pomidorų lapų
Skystai trąšai tinka susmulkinti, švarūs pomidorų lapai ir vanduo. Patogu naudoti plastikinį kibirą ar statinaitę, kurią galima laikyti pavėsyje ir uždengti taip, kad patektų oro.
Praktikoje dažnai taikomas santykis, kai apie 1 kilogramas susmulkintų lapų užpilamas 10 litrų vandens ir paliekamas rūgti apie 2–3 savaites, kasdien ar kas kelias dienas pamaišant. Kai aktyvus putojimas nurimsta, užpilas paprastai laikomas tinkamu naudoti.
Prieš laistant rekomenduojama tirpalą skiesti, pavyzdžiui, santykiu 1:10, kad jis nebūtų per stiprus. Tokia trąša dažniau naudojama kaip papildomas maitinimas per sezoną, stebint augalų reakciją ir neperlaistant šaknų zonos.
Purškalas nuo kenkėjų: ką svarbu žinoti
Iš pomidorų lapų gaminamas ir užpilas purškimui, kurį daržininkai naudoja prieš kai kuriuos minkštakūnius kenkėjus, ypač amarus. Vienas paprastesnių būdų yra apie 500 gramų susmulkintų lapų užpilti 3 litrais vandens, palaikyti apie parą, tuomet trumpai pakaitinti ir atvėsinus nukošti.
Purškiant svarbu pasirinkti ramią, ne lietingą dieną ir tai daryti ryte arba vakare, kad saulė nenudegintų lapų. Taip pat verta apipurkšti apatinę lapų pusę, nes ten kenkėjai slepiasi dažniausiai, o po lietaus procedūrą gali tekti kartoti.
Mulčiavimas lapais: pliusai ir rizikos
Lapus galima panaudoti ir kaip mulčią, išklojant ploną sluoksnį aplink augalus, kad dirva lėčiau prarastų drėgmę ir mažiau želėtų piktžolės. Skildami jie palaipsniui papildo dirvą organine medžiaga ir gali pagerinti jos struktūrą.
Vis dėlto storas šviežių lapų sluoksnis gali sukristi į tankią masę, sulaikyti per daug drėgmės ir bloginti oro patekimą prie šaknų. Be to, jei lapuose buvo ligų ar kenkėjų, mulčias gali tapti jų plitimo keliu, todėl tokį sprendimą reikia nuolat stebėti.
Jei kyla abejonių dėl lapų būklės, saugiausia išeitis yra kompostavimas, tačiau tik tada, kai komposto krūva pasiekia pakankamai aukštą temperatūrą. Tokiu atveju sumažėja rizika, kad ligų sukėlėjai išliks ir vėliau sugrįš į lysves.
Leave a Reply