Hortensijos lapų geltonavimas, vytimas ar staigus kritimas dažniausiai siejamas ne su viena priežastimi, o su kelių veiksnių deriniu: drėgmės režimu, dirvos reakcija ir apšvietimu. Vasarą situaciją paaštrina karščio bangos, todėl simptomai gali pasireikšti greitai net ir anksčiau sveikam krūmui.
Dažniausia klaida yra netolygus laistymas: po ilgesnės sausros augalas gausiai palaistomas, o dirvoje užsistovintis vanduo ima stumti iš šaknų deguonį. Tokiu atveju lapai gelsta, suglemba, o vėliau pradeda kristi, nes šaknys nebesugeba aprūpinti antžeminės dalies.
Kita kraštutinė situacija yra ilgalaikis drėgmės trūkumas. Hortensijoms svarbu, kad žemė būtų nuolat šiek tiek drėgna, todėl per karščius jos greičiau praranda turgorą, lapai susisuka, kraštai paruduoja ir išdžiūsta, o žiedpumpurių formavimas sustoja.
Kaip atskirti saulės nudegimą?
Saulės nudegimo požymiai dažnai supainiojami su vandens trūkumu, tačiau yra skirtumų. Nudegus pirmiausia nukenčia labiausiai apšviesti lapai: ant jų atsiranda sausos, rusvos dėmės, o audinys atrodo lyg „iškeptas“ ir nebeatsistato net palaistžius.
Jei problema susijusi su vandeniu, pavytimas paprastai apima visą krūmą vienodžiau, o atvėsus orui ar palaistžius ryte arba vakare lapai dažnai iš dalies atgauna standumą. Norint apsaugoti hortensijas per kaitrą, padeda išsklaidyta šviesa ir mulčias, kuris mažina drėgmės garavimą.
Dirvos pH ir chlorozė
Jeigu lapai šviesėja, o gyslos išlieka žalesnės, tai dažnai rodo chlorozę, kai augalui tampa sunku pasisavinti geležį ir kitas maisto medžiagas. Praktikoje taip nutinka, kai dirva per daug šarminė, ypač jei laistoma kietu vandeniu arba gausiai naudojamos kalkingos medžiagos.
Žydėjimą stabdo ir per daug azoto turinčios trąšos: krūmas leidžia vešlius lapus bei ūglius, bet žiedų formuoja mažiau. Taip pat svarbu genėjimo laikas, nes dalis hortensijų žydi ant pernykščių ūglių, o netinkamai nukirpus galima netyčia pašalinti būsimus žiedpumpurius.
Grybelinės ligos ir kenkėjai
Jei ant lapų matyti dėmės, apnašos ar greitai plintantis rudas pažeidimas, tikėtina grybelinė infekcija. Dažniau pasitaiko miltligė, pilkasis puvinys ir lapų dėmėtligės, o jų plitimui palanki šiluma, didelė drėgmė ir per tankiai susodinti krūmai.
Miltligė paprastai pasireiškia šviesiomis, miltingomis apnašomis, vėliau lapai deformuojasi ir krenta. Pilkasis puvinys dažnai sukelia rudėjančias dėmes ant lapų ir ūglių, o drėgnu oru atsiranda pilkšvas apnašas; dėmėtligės pradžioje matomos smulkios rudos dėmelės, kurios plečiasi.
Ne visada kaltos ligos: kartais hortensijas silpnina kenkėjai, ypač voratinklinės erkės. Jos siurbia sultis iš lapų apatinės pusės, todėl lapai ima „margėti“, gelsti ir džiūti, o ploną voratinklį dažniausiai galima pastebėti būtent apačioje.
Praktinis pirmas žingsnis yra įvertinti dirvos drėgmę 10–15 centimetrų gylyje, apžiūrėti lapų apačią ir pažymėti, ar pažeidimai atsiranda tik saulėtoje pusėje. Jei dėmės plinta, pažeistus lapus verta pašalinti, o krūmą praretinti, kad greičiau džiūtų lapija ir mažėtų infekcijų rizika.
Leave a Reply