Karščio bangos vis dažniau užklumpa pačiame pomidorų žydėjimo ir derėjimo įkarštyje, todėl net ir gerai prižiūrimi krūmai gali staiga pradėti skursti. Esant dideliam karščiui augalai netenka daugiau vandens, o saulės spinduliai gali nudeginti lapus ir vaisius, ypač kai šie auga pietinėje pusėje ar šiltnamyje.
Dažniausi ženklai, kad pomidorams per karšta, yra į viršų susisukę lapai, suglebusios viršūnės ir lėtesnis žiedų išsilaikymas. Ilgiau trunkant karščiui, krūmai gali mesti žiedus, prasčiau megzti vaisius, o netolygiai laistant vaisiai neretai ima trūkinėti ir tampa imlesni puviniams.
Kaip saugiai suteikti pavėsį?
Pavėsinimas padeda sumažinti tiesioginių spindulių poveikį ir šiek tiek atvėsina mikroklimatą aplink augalą. Auginant lysvėse ar vazonuose, laikiną šešėlį galima sukurti lengva, šviesą praleidžiančia medžiaga, pavyzdžiui, balta agroplėvele arba sena šviesia užuolaida, įtempta ant paprastos konstrukcijos.
Jei pomidorai auga vazonuose balkone ar terasoje, praktiškas sprendimas yra skėtis ar kita mobili uždanga, kurią galima perkelti pagal saulės kryptį. Svarbu neuždengti augalų visiškai sandariai, nes prasta oro cirkuliacija karštyje didina ligų ir puvinių riziką.
Šiltnamiuose ir plėveliniuose tuneliuose problema dažnai dar aštresnė, nes temperatūra viduje gali būti aukštesnė nei lauke. Tokiais atvejais vien vėdinimo paprastai nepakanka, todėl naudojami šešėliavimo tinklai arba šiltnamio dangos balinimas specialiomis priemonėmis, kurios atspindi dalį spindulių ir mažina kaitrą.
Laistymas per karščius: klaida, kuri kainuoja derlių
Didžiausia rizika karščio metu yra laistymas pačiu dienos įkarščiu, kai dirva įkaitusi, o vanduo būna gerokai vėsesnis. Staigus temperatūrų skirtumas gali sukelti stresą šaknims, o augalas, užuot atsigavęs, dar labiau nusilpsta.
Patikimiausias laikas laistyti yra ankstyvas rytas arba vakaras, kai saulė jau nebekepina. Per ilgiau trunkančius karščius, ypač kai naktys išlieka šiltos, kai kuriems augalams gali prireikti vandens ir ryte, ir vakare, tačiau svarbiausia išlaikyti pastovumą ir nešokinėti tarp perdžiovinimo ir staigaus perlaistymo.
Praktikoje geriau tinka šiltesnis, pastovėjęs vanduo, todėl naudinga jį laikyti talpose, kad per dieną sušiltų. Taip pat padeda mulčiavimas, nes jis mažina drėgmės garavimą ir stabilizuoja dirvos temperatūrą, o nudžiūvusius lapus verta pašalinti, kad sumažėtų ligų židiniai.
Leave a Reply