Antras daržo sezonas liepą
Liepa daugeliui daržininkų reiškia ne tik derliaus pradžią, bet ir atsilaisvinančias lysves po ankstyvųjų bulvių, žirnių ar salotų. Būtent tada atsiranda proga suplanuoti antrą sėją ir rudenį turėti šviežių daržovių, o ne tuščią, greitai išdžiūstančią dirvą.
Tačiau vasaros viduryje sėjant į atvirą gruntą didžiausias iššūkis yra karštis ir drėgmės stoka. Sėkloms sudygti reikia pastovios drėgmės, o įkaitęs paviršinis sluoksnis ją praranda itin greitai, todėl sėją tenka derinti su tikslesniu laistymu ir apsauga nuo saulės.
Ką sėti, kad spėtumėte iki rudens
Liepą dažniausiai pasirenkamos greitai augančios daržovės ir žolelės, kurios subręsta per kelias savaites ar porą mėnesių. Į lysves tinka sėti morkas rudeniniam derliui, vėlyvuosius ridikėlius, taip pat rukolą, sėjamuosius salotinius augalus ir kai kurias prieskonines žoleles, jei užtikrinamas reguliarus drėkinimas.
Dalį kultūrų verta sėti tik iki mėnesio pradžios, nes vėliau jos gali nebespėti subrandinti derliaus iki vėsesnių naktų. Pavyzdžiui, šparaginės pupelės liepos pradžioje dar gali duoti žalių ankščių, tačiau sausoms pupelėms subręsti dažniausiai pritrūksta laiko.
Vėlesnei liepos daliai dažnai pasirenkami augalai, kuriems palankesnės trumpėjančios dienos ir vėsesnės rugpjūčio naktys. Tokiu metu sodininkai neretai sėja Pekino kopūstus ir špinatus, tačiau šiems augalams karštis gali būti kritinis, todėl sėkmę lemia pavėsinimas ir dirvos drėgmė.
Daigai ar sėklos: kada saugiau rinktis daigus
Ne visas daržoves patogu ar patikima sėti tiesiai į įkaitusią žemę. Kai kurioms lapinėms ir kopūstinėms kultūroms vasaros viduryje saugesnis kelias yra daigų auginimas atskirai, o į lysves jas perkelti, kai karščiai atlėgsta.
Taip dažnai elgiamasi su vėlyvesnėmis kaliaropėmis ar endivijomis, kurios gerai auga rudenėjant ir pakelia lengvesnes vėsesnes naktis. Tuo metu daigynas leidžia kontroliuoti drėgmę, o persodinimas į nuolatinę vietą sumažina riziką, kad jauni daigai žus nuo kaitros.
Dar vienas variantas, kurį renkasi dalis daržininkų, yra lapiniai burokėliai. Juos galima sėti tiesiai, tačiau daigai dažnai leidžia tolygiau suformuoti augalus ir lengviau planuoti vietą lysvėse, ypač kai dalis plotų jau užimta vasarinių kultūrų.
Žalioji trąša: kodėl tuščių lysvių geriau nepalikti
Jei po ankstyvųjų derlių daržovių sėti neplanuojate, lysvių palikimas tuščių dažniausiai tampa klaida. Plika dirva greitai apauga piktžolėmis, praranda drėgmę, o intensyvios vasaros liūtys ar laistymas gali ardyti jos struktūrą.
Tokiu atveju dažnai pasirenkami sideraciniai augalai, vadinamosios žaliosios trąšos. Vasarą populiarios greitai augančios kultūros, kurios uždengia dirvos paviršių, didina organinės medžiagos kiekį ir gali prisidėti prie dirvos biologinės įvairovės, o rudenį jų masė įterpiama į dirvą.
Praktikoje liepos ir rugpjūčio pradžios sėjai dažnai pasirenkamos pupinės kultūros, taip pat facelija ar garstyčios. Jos gali padėti atkurti dirvos struktūrą, o tankus žalias kilimas sumažina piktžolių plitimą ir saugo žemę nuo perdžiūvimo.
Kaip sėti per karščius, kad sėklos nenuvystų
Vasaros viduryje svarbiausia taisyklė yra drėgmės valdymas ties sėkla. Patikimesnė praktika yra pirmiausia sudrėkinti sėjos vagelę, palaukti, kol vanduo susigers, tada išdėlioti sėklas ir užberti jas sausesne žeme, kad paviršiuje nesusidarytų kieta pluta.
Karščių metu dažnai padeda ir šiek tiek gilesnė sėja, nes gilesniame sluoksnyje dirva ilgiau išlieka vėsesnė ir drėgnesnė. Taip pat pravartu sėti vakarais, kai temperatūra krenta, o per naktį drėgmė išsilaiko ilgiau.
Laistant geriau rinktis retesnį, bet gausesnį laistymą, kad vanduo pasiektų šaknis, o ne tik sudrėkintų paviršių. Jei įmanoma, sėją galima trumpam pritemdyti, kad jauni daigai nepatirtų šilumos streso ir neišdžiūtų dar nepradėję augti.
Leave a Reply