Triukas be chemijos: kaip mėšlas per kelerius metus padeda atsikratyti kelmo po nukirsto medžio

Written by

in

Kodėl mėšlas veikia

Po medžio kirtimo likęs kelmas dažnai tampa galvos skausmu: jį išrauti brangu, o cheminės priemonės ne visiems priimtinos. Viena iš ekologiškesnių išeičių – kelmo ir šaknų irimo skatinimas organinėmis trąšomis, ypač mėšlu, kuriame gausu azoto.

Azotas yra svarbus mikroorganizmams, kurie skaido medieną: jis padeda jiems sparčiau daugintis ir dirbti intensyviau. Kai kelme sudaromos sąlygos drėgmei ir šilumai laikytis ilgiau, puvimo procesas paspartėja, nors stebuklų per kelias savaites tikėtis neverta.

Koks mėšlas tinkamiausias

Praktikoje dažniausiai minimas paukščių mėšlas, nes jame įprastai būna daugiau azoto nei galvijų ar arklių mėšle. Jeigu šviežio mėšlo gauti sudėtinga, galima rinktis granuliuotą variantą, kurį patogiau laikyti ir dozuoti.

Vis dėlto svarbu nepersistengti: labai koncentruotos organinės trąšos, ypač paukščių, gali skleisti stiprų kvapą ir pritraukti vabzdžius, o netinkamai laikomos – didinti maistinių medžiagų nuplovimo riziką. Dėl to kelmą verta uždengti ir palaikyti kontroliuojamą drėgmę, o ne tiesiog palikti atvirą lietui.

Kaip tai daroma praktiškai

Pirmas žingsnis – kelmą paruošti taip, kad organinė medžiaga patektų į medienos vidų. Tam kelmas apkasamas, o viršuje ir šonuose išgręžiamos kuo gilesnės skylės, taip pat galima padaryti įpjovų ar įskėlimo vietų, kad atsirastų daugiau plyšių.

Tuomet mėšlas ar jo granulės sugrūdamos į angas ir plyšius, kad kontaktas su mediena būtų kuo tiesioginis. Po to kelmas užpilamas žeme ar kompostu ir gerai sudrėkinamas, kad pradėtų veikti irimo procesą palaikanti mikroflora.

Kad mediena neišdžiūtų, kelmą rekomenduojama uždengti plėvele ar tentu ir prispausti kraštus. Tamsi danga dažnai pasirenkama todėl, kad ji labiau kaupia šilumą, o šiltesnėje ir drėgnesnėje terpėje mikroorganizmai medieną skaido aktyviau.

Kiek laiko tai trunka ir ką žinoti

Rezultatas priklauso nuo kelmo dydžio, medžio rūšies, dirvožemio drėgnumo ir to, ar kelmas reguliariai sudrėkinamas. Dažnai skaičiuojama, kad kelmas gali suminkštėti ir pradėti irti per 2–3 metus, o be pagalbos šis procesas neretai užtrunka gerokai ilgiau.

Šis būdas geriausiai tinka tiems, kurie neskuba ir nori išvengti agresyvios chemijos, tačiau svarbu įvertinti situaciją sklype. Jei kelmas yra arti pastatų, takų ar komunikacijų, o šaknys kelia riziką dangoms, kartais racionaliau rinktis mechaninį frezavimą ar profesionalų šalinimą.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *