Vasarą ir rudenėjant sode žaliųjų atliekų kiekiai staigiai išauga: nupjauta žolė, piktžolės, lapai, daržovių ir vaisių likučiai, genėjimo šakelės. Mažas kompostininkas dažnai prisipildo greičiau, nei organika spėja suirti, todėl dalis žmonių atliekas linkę išmesti. Tačiau didelę jų dalį galima saugiai panaudoti ir be įprasto kompostavimo.
Svarbiausia taisyklė – į antrinį panaudojimą siųsti tik sveiką augalinę masę. Augalai, turintys ligų požymių, sėklas subrandinusios piktžolės ar invaziniai augalai netinka nei mulčiui, nei „arbatai“, nes rizika išplatinti problemas sode tik padidėja.
Greitas sprendimas – mulčias
Smulkintos šakelės, sausi lapai ar apvytusi žolė gali tapti mulčiu lysvėms ir po krūmais. Mulčias padeda mažinti drėgmės garavimą, saugo dirvą nuo perkaitimo, slopina piktžoles, o irti pradėjęs sluoksnis ilgainiui gerina dirvos struktūrą.
Praktikoje svarbu, kad šviežiai nupjautos žolės sluoksnis nebūtų storas, nes pradėjęs kaisti ir pūti jis gali skleisti nemalonų kvapą ir privilioti kenkėjus. Patikimesnis kelias – žolę prieš tai trumpai pradžiovinti arba maišyti su „rudąja“ medžiaga, pavyzdžiui, sausais lapais ar smulkintomis šakelėmis.
Skystos trąšos iš žalios masės
Jei kompostui trūksta vietos, dalį šviežių augalinių likučių galima paversti skystu tirpalu tręšimui. Tam tinka didesnis kibiras ar statinaitė: masė užpilama vandeniu, laikoma pavėsyje apie 1–2 savaites, o vėliau skystis nukošiamas.
Prieš laistant augalus toks koncentratas turėtų būti skiedžiamas, kad nepažeistų šaknų ir lapų. Nors sode tai populiarus būdas, jis nepakeičia pilnaverčio komposto, todėl vertėtų jį laikyti greita priemone, padedančia panaudoti perteklių ir sumažinti atliekų kiekį.
Karštas kompostavimas ir kompostas maišuose
Norint greitesnio rezultato, dalį atliekų galima kompostuoti vadinamuoju karštuoju būdu, kai krūvos viduje temperatūra pakyla, o irimas paspartėja. Tam reikalingas tinkamas „žalios“ azotingos ir „rudos“ anglingos medžiagos balansas, pakankama drėgmė ir periodinis permaišymas.
Jei nėra vietos antrai krūvai, praktikuojamas kompostavimas tvirtuose maišuose. Į maišą sluoksniais dedamos žalios ir rudos atliekos, įberiama šiek tiek žemės ar subrendusio komposto mikroorganizmams, masė sudrėkinama, o maiše padaromos skylutės drenažui ir minimaliai oro apykaitai. Priklausomai nuo sąlygų, toks kompostas gali subręsti per kelis mėnesius.
Šakos ir storesni genėjimo likučiai taip pat gali būti panaudoti sode praktiškai, pavyzdžiui, kaip laikinos užtvaros nuo vėjo ar paprastos ribos tarp zonų. Taip sumažėja atliekų srautas, o organinė medžiaga lieka sklype, kur ir gali atnešti daugiausia naudos.
Leave a Reply