Vasaros viduryje ar pabaigoje dalis pomidorų dar lieka žali, o nokimas akivaizdžiai stringa. Dažniausios priežastys susijusios su orais ir priežiūra: per mažai saulės, netinkamas laistymas, maisto medžiagų disbalansas ir per didelė lapų masė.
Pomidorų spalvos formavimąsi labiausiai lėtina temperatūrų kraštutinumai. Kai naktys vėsios ir temperatūra ilgiau laikosi apie 15 laipsnių ar žemiau, nokimas sulėtėja, o esant kaitrai apie 30 laipsnių ir daugiau augalas patiria stresą ir taip pat lėčiau brandina vaisius.
Kodėl pomidorai nenoksta?
Viena dažniausių klaidų yra tręšimas, kai vyrauja azotas. Tada krūmas augina vešlius lapus ir ūglius, o energija nukreipiama ne į vaisių cukrų kaupimą ir spalvos keitimą, bet į žalios masės didinimą.
Nokimą stabdo ir kalio bei fosforo trūkumas, nes šie elementai svarbūs vaisių brendimui ir skoniui. Jei pomidorai ilgai išlieka kieti ir blyškūs, verta peržiūrėti trąšų sudėtį ir dirvos būklę, ypač šiltnamiuose.
Ne mažiau svarbus laistymas: nuolat permirkusi žemė didina šaknų problemų ir ligų riziką, o ilgas perdžiovinimas sukelia stresą. Be to, per tankiai suaugę krūmai ir palikti pažastiniai ūgliai atima iš augalo jėgas, todėl vaisiams jų lieka mažiau.
Kaip paskatinti greitesnį nokimą?
Pirmas žingsnis yra šviesa ir vėdinimas. Pašalinkite lapus, kurie dengia kekes, taip pat silpnus ar ligotus lapus, o šiltnamyje pasirūpinkite oro cirkuliacija, kad sumažėtų drėgmės perteklius ir grybinės ligos.
Praktikoje dažnai padeda ir pažastinių ūglių šalinimas, kad augalas mažiau švaistytų energijos naujam augimui. Vėlyvą sezoną verta riboti ir naujų žiedų bei smulkių užuomazgų kiekį, nes jos vis tiek gali nespėti subręsti iki atvėsimų.
Laistymą galima švelniai sumažinti, ypač kai vaisių jau daug, o dirva išlieka tolygiai drėgna. Kontroliuojamas vandens sumažinimas kartais paspartina nokimą, tačiau svarbu neperlenkti lazdos ir neleisti augalui vysti.
Dar vienas būdas yra viršūnės nugenėjimas, kai pašalinamas augimo taškas virš aukščiausios kekės, paliekant kelis lapus. Taip krūmas nustoja leisti jėgas į aukštėjimą ir daugiau resursų skiria jau užmegztiems vaisiams.
Natūralios priemonės ir tręšimas
Jei matyti, kad krūmas per daug vešlus, o vaisiai bręsta vangiai, dažniausiai rekomenduojama pereiti prie kalio ir fosforo dominavimo. Tai ypač aktualu antroje sezono pusėje, kai tikslas yra nebe auginti lapus, o brandinti derlių.
Kaip paprasta priemonė neretai minima medžio pelenų ištrauka, nes pelenuose paprastai būna kalio ir kitų mineralų. Vis dėlto su pelenais reikia atsargumo: jie šarmina dirvą, todėl dažnas naudojimas gali pabloginti kai kurių mikroelementų pasisavinimą.
Kai kur praktikoje naudojami ir labai mažų dozių jodo tirpalai purškimui per lapus, tačiau perdozavimas gali pakenkti. Jei abejojate, saugiausia rinktis subalansuotas pomidorams skirtas trąšas ir laikytis normų, o greitam efektui prioritetą teikti šviesai, genėjimui ir laistymo korekcijoms.
Norint, kad vaisiai būtų saldesni, svarbiausia užtikrinti, kad augalas gautų pakankamai saulės ir nepermaitinti azotu. Kai kekės gerai apšviestos, o krūmas neperkrautas naujais ūgliais ir žiedais, pomidorai dažniau parausta tolygiai ir sukaupia daugiau cukrų.
Leave a Reply