Alavijas daugeliui tapo kone pirmuoju pasirinkimu, kai oda po saulės ima kaisti, rausti ir perštėti. Vėsus gelis gali suteikti greitą palengvėjimą, tačiau svarbu suprasti, kad jis neištrina ultravioletinių spindulių jau padarytos žalos.
Specialistai pabrėžia, kad pirmasis žingsnis po nudegimo paprastai nėra alavijas. Pirmiausia reikia pasitraukti iš saulės, odą atvėsinti vėsiu dušu ar vonia ir dėti vėsias, drėgnas kompreses, o ledo tiesiai ant odos vengti, nes tai gali dar labiau sudirginti audinius.
Kada alavijas tikrai praverčia?
Alavijo gelis dažniausiai naudingas lengvo nudegimo atveju, kai oda tik paraudusi, jautri, bet nėra pūslių. Tokiu atveju gelis gali sumažinti tempimo pojūtį, suteikti vėsumo ir padėti palaikyti odos drėgmę, kuri po saulės poveikio greitai prarandama.
Vis dėlto alaviją tiksliau būtų vertinti kaip priemonę diskomfortui mažinti, o ne gydyti nudegimą. Nudegimas yra uždegiminė odos reakcija į per didelę UV spinduliuotės dozę, todėl svarbiausia yra raminti odą, saugoti ją nuo papildomo dirginimo ir leisti gijimo procesams vykti natūraliai.
Kaip išsirinkti tinkamą gelį?
Ne kiekvienas produktas, pažymėtas „alavijo“ užrašu, tinka sudirgusiai odai. Po nudegimo saugiausia rinktis kuo paprastesnės sudėties gelį, kuriame didelė alavijo dalis, o kvapiklių ir kitų potencialiai dirginančių priedų yra kuo mažiau.
Gelis gali būti laikomas šaldytuve, nes vėsesnė priemonė dažnai maloniau veikia įkaitusią odą. Tačiau šaldiklio reikėtų vengti, nes pernelyg šalta temperatūra gali sukelti papildomą dirginimą.
Alavijas iš augalo: saugu ne visada
Naudoti alaviją tiesiai iš augalo galima, bet reikalingas atsargumas. Alavijo lapo viduje esantis skaidrus gelis skiriasi nuo gelsvo latekso sluoksnio, kuris kai kuriems žmonėms gali dirginti odą.
Dėl to nerekomenduojama tiesiog nulaužti lapo ir juo trinti nudegusios vietos. Jei renkatės natūralų variantą, geriau naudoti tik kruopščiai atskirtą skaidrų gelį ir pirmiausia išbandyti jį ant mažo odos ploto.
Po saulės nudegimo taip pat vertėtų vengti riebių liaudiškų priemonių, tokių kaip sviestas ar aliejus, nes jos gali sulaikyti šilumą odoje ir sustiprinti nemalonius pojūčius. Svarbu gerti pakankamai vandens, nes organizmas gali netekti daugiau skysčių, o oda laikinai tampa jautresnė.
Net jei kitą dieną paraudimas sumažėja, tai nereiškia, kad UV spindulių padaryta žala išnyko. Pasikartojantys nudegimai didina priešlaikinio odos senėjimo ir odos vėžio riziką, todėl alavijo gelio nereikėtų laikyti būdu vakare „pataisyti“ dienos saulėje.
Jei atsiranda didelės pūslės, stiprus patinimas, labai intensyvus skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis, pykinimas, silpnumas, galvos svaigimas ar sąmonės sutrikimai, reikėtų kreiptis į medikus. Ypač svarbu nedelsti, jei stipriai nudegė mažas vaikas.
Dažniausiai saugiausia seka po lengvo nudegimo yra paprasta: pasitraukti iš saulės, atvėsinti odą ir tik tada tepti švelnų drėkiklį, įskaitant alavijo gelį. O geriausia apsauga nuo nudegimo išlieka profilaktika: šešėlis, tinkami drabužiai ir apsauginės priemonės nuo saulės.
Leave a Reply