Šliužai ir sraigės sode dažnam tampa nuolatiniu galvos skausmu, ypač drėgnais metais. Nedidelis jų kiekis ekosistemai gali būti naudingas, tačiau išplitę kenkėjai per kelias naktis apgraužia daigus, salotas, braškes ir dekoratyvinius augalus.
Daugiausia žalos paprastai padaro plikieji šliužai, kurie minta itin plačiu augalų spektru. Jie aktyviausi vakarais, naktį ir anksti ryte, o lietingu laikotarpiu gali pasirodyti ir dieną, todėl problema dažnai tęsiasi iki vėlyvo rudens.
Kur jie slepiasi ir kodėl jų daugėja?
Šliužams labiausiai tinka pavėsis, drėgmė ir slėptuvės. Jie dažnai laikosi po lentomis, akmenų krūvelėmis, tankiuose želdiniuose, aukštoje žolėje ar prie komposto, kur lengva išlaikyti drėgną mikroklimatą.
Jei sode paliekama daug užuovėjų, o augalai laistomi vakare, sąlygos šliužams tampa idealios. Padeda tvarka sklype: pašalintos nereikalingos lentos, praretinti brūzgynai, nupjauta per aukšta žolė ir sumažintos drėgnos slėptuvės.
Užtvaros ir kvapai: ką verta išbandyti?
Veiksmingiausia strategija paprastai yra kelių priemonių derinimas. Aplink lysves galima suformuoti šiurkščias užtvaras iš pjuvenų, žvyro, smulkintos žievės ar spygliuočių paklotės, nes šliužams nepatogu per jas judėti.
Kai kurie sodininkai naudoja stipraus kvapo prieskonius, kurių šliužai vengia. Praktikoje dažnai minimas cinamonas, tačiau jo poveikis paprastai būna trumpalaikis, todėl jį tikslinga taikyti kartu su kitomis priemonėmis, ypač po lietaus.
Stiklainio spąstai: kaip juos įrengti teisingai?
Viena iš paprastų priemonių yra įkasamas stiklainis, veikiantis kaip spąstai. Svarbiausia jį įleisti į žemę taip, kad kraštas būtų maždaug dirvos lygyje, tuomet šliužai gali lengvai įropoti į vidų, bet ištrūkti jiems tampa sunku.
Spąstus verta statyti ten, kur šliužai juda dažniausiai: prie lysvių pakraščių, šalia gyvatvorių, komposto ar vietų, kur ryte randama gleivių pėdsakų. Kad priemonė duotų rezultatą, spąstus reikia reguliariai tikrinti ir prižiūrėti, ypač šiltomis ir drėgnomis naktimis.
Papildomai galima planuoti augalų kaimynystę taip, kad mažiau viliojančios rūšys būtų arčiau pažeidžiamų kultūrų. Dažnai minimi svogūnai, česnakai, mairūnas, čiobreliai, garstyčios ir šalavijai, nes jų aromatas gali atbaidyti dalį kenkėjų.
Jei natūralios priemonės nepadeda, parduotuvėse siūlomi specialūs preparatai nuo šliužų, tačiau juos būtina rinktis atsakingai. Kai kurios priemonės gali būti pavojingos augintiniams ir laukiniams gyvūnams, todėl prieš naudojimą svarbu įvertinti sudėtį, naudojimo instrukcijas ir poveikį aplinkai.
Leave a Reply