Makatkos, dar vadintos virtuvinėmis sieninėmis siuvinėtėmis, Lietuvos ir Lenkijos kaimuose bei mažuose miesteliuose išpopuliarėjo dar tarpukariu. Dažniausiai tai būdavo baltas lininis ar medvilninis audinys su siuvinėtu piešiniu ir rimuotu posakiu, kabinamas virtuvėje. Šiandien šie daiktai grįžta ne kaip buities detalė, o kaip kolekcionuojamas interjero akcentas.
Anksčiau jų paskirtis buvo labai praktiška. Makatkas kabindavo virš viryklės, prie stalo ar kriauklės, kad sienos būtų apsaugotos nuo riebalų ir nešvarumų, o pats audinys lengvai išskalbtas. Kartu tai buvo ir savotiškas namų šilumos simbolis, suteikdavęs kuklioms erdvėms jaukumo ir humoro.
Tradicinės makatkos dažniausiai gimdavo namuose: audinys būdavo paruošiamas, apsiuvami kraštai, o piešinys perkeliamas kalkės pagalba. Siuvinėjama medvilniniu siūlu, o vienam darbui prireikdavo daugybės valandų kantrybės, ypač jei raštas smulkus. Dėl to kiekviena išlikusi senoji makatka iš esmės yra rankų darbo vienetinis kūrinys.
Kaip iš kičo tapo kolekcija
Ilgą laiką modernizuojant būstus makatkos buvo laikomos atgyvena ir „kaimo virtuvės“ simboliu, todėl masiškai išmetamos. Pastaraisiais metais situacija pasikeitė: žmonės pavargo nuo vienodų masinės gamybos detalių ir vis dažniau renkasi daiktus su istorija. Prie to prisideda ir augantis dėmesys tvarumui bei antriniam panaudojimui.
Dabar originalios, gerai išsilaikiusios makatkos iš praėjusio amžiaus vidurio gali kainuoti šimtus eurų, o retesnių variantų kainos kartais artėja ir prie 1 000 eurų. Vertę kelia būklė, siuvinėjimo kokybė, audinio tipas, užrašo ar siužeto išskirtinumas ir proveniencija, pavyzdžiui, jei žinoma, iš kur ir kada daiktas atkeliavo.
Ką verta žinoti perkant
Ieškant autentiško dirbinio, svarbu atkreipti dėmesį į audinio nusidėvėjimą, dėmes, kvapus ir siūlų spalvos pokyčius, nes virtuvėje kabėję tekstilės gaminiai neretai būna sugėrę riebalus. Kolekcionieriai taip pat vertina originalius kraštų apdirbimus, kutus ir seną siuvinėjimo manierą, kuri skiriasi nuo šiuolaikinių atkartojimų.
Interjeruose makatkos dažniau nebekabinamos virš viryklės. Jas rėmina ir komponuoja svetainėse, miegamuosiuose ar net minimalistinėse erdvėse, kur senas siuvinys tampa kontrastu šiuolaikinei estetikai. Taip nyksta senas požiūris, o rankų darbas vėl įgauna prestižą ir emocinę vertę.
Leave a Reply