Sudžiūvusi duona dažnai keliauja į šiukšliadėžę, tačiau ją galima panaudoti sode kaip paprastą fermentuotą užpilą. Sodininkai šį tirpalą naudoja mėlynėms, nes jis gali švelniai parūgštinti dirvą ir papildyti ją organinėmis medžiagomis. Vis dėlto svarbu laikytis saugumo taisyklių ir nepersistengti.
Mėlynėms svarbiausia dirvos rūgštingumas
Šilauogės geriausiai auga rūgščioje, laidžioje, organinėmis medžiagomis turtingoje dirvoje. Praktikoje dažniausiai rekomenduojamas pH intervalas siekia maždaug 4,0–5,5, o kai dirva tampa per mažai rūgšti, augalas prasčiau pasisavina maisto medžiagas. Tuomet gali lėtėti augimas, silpnėti derėjimas, kartais pastebimas lapų pašviesėjimas.
Fermentuotas duonos užpilas kai kuriems augintojams atrodo patrauklus todėl, kad jis gaminamas iš virtuvės likučių ir gali veikti kaip švelnus dirvos mikrobiologijos „maistas“. Tačiau tai nėra tiksliai dozuojama trąša, todėl jis nepakeičia specialių rūgštinančių priemonių ar subalansuoto tręšimo pagal dirvožemio tyrimus.
Kaip pasigaminti duonos užpilą
Užpilui tinka tik visiškai nepelynijusi duona, geriausia ruginė arba rauginta, be priedų. Duoną susmulkinkite, užpilkite vandeniu ir palikite šiltesnėje vietoje fermentuotis apie savaitę, kartais pamaišydami. Kai atsiranda lengvas rūgštokas kvapas ir burbuliavimas, skystį nukoškite.
Prieš naudojant užpilą patartina praskiesti vandeniu, kad poveikis būtų švelnesnis, o rizika šaknims mažesnė. Laistoma tik ant dirvos, ne ant lapų, geriausia ryte arba vakare, kai nėra kaitros. Likusias tirščias galima kompostuoti, tačiau tik jei jos nebuvo supelijusios.
Dažniausios klaidos ir kada geriau sustoti
Pagrindinė taisyklė viena: jokios pelėsio turinčios duonos, nes kartu į dirvą galima įnešti nepageidaujamų grybų ir toksinų. Taip pat nereikėtų naudoti duonos su česnaku, svogūnais ar kitais prieskoniais, o jei mišinyje yra daug druskos, jis gali pakenkti dirvos mikroorganizmams.
Jeigu mėlynės auga prastai, vien užpilo gali nepakakti, nes problemą dažnai lemia netinkamas pH, per sunkus dirvožemis, prastas drenažas ar vandentiekio vanduo su daug karbonatų. Patikimiausias kelias yra dirvos pH patikra ir rūgščių durpių, spygliuočių mulčo ar sieros naudojimas pagal rekomendacijas.
Leave a Reply