Nuskynus svogūnus svarbiausia neskubėti jų nešti į rūsį ar sandėliuką. Per anksti sudėti, dar drėgni svogūnai greitai pradeda pelyti, minkštėti ir pūti, o nuostoliai dažnai išryškėja tik po kelių savaičių.
Derliaus nuėmimo laikas priklauso nuo oro. Jei vasaros pabaigoje dažnai lyja ir dirva ilgai neišdžiūsta, geriau svogūnus nukasti anksčiau, nelaukiant, kol drėgmė paskatins šaknų puvinį ir ligas.
Vienas aiškiausių ženklų, kad svogūnai jau beveik subrendę, yra laiškų būklė. Kai jie ima lūžti, gulti ant žemės ir džiūti, augalas baigia vegetaciją, o galvutės pradeda formuoti sausesnes išorines lukštų plėveles.
Džiovinimas po kasimo
Po kasimo svogūnus būtina gerai išdžiovinti, kad susiformuotų tvirtas, sausas lukštas ir užsidarytų kaklelis. Saulėtomis dienomis juos galima paskleisti lauke vienu sluoksniu, kad oras laisvai cirkuliuotų aplink kiekvieną galvutę.
Jei lyja, derlių verta perkelti į šiltnamį, pašiūrę ar kitą stoginę, kur nėra tiesioginių kritulių, bet yra skersvėjis. Džiovinimas laikomas baigtu, kai lukštai pradeda lengvai atsiskirti, o kaklelis būna visiškai sausas.
Dažna klaida yra sudėti svogūnus storais sluoksniais ar laikyti uždarose talpose be oro. Tuomet drėgmė užsilaiko, galvutės kaista, ir puvinys gali prasidėti net išoriškai atrodant sveikam derliui.
Kada kirpti laiškus ir šaknis?
Laiškų geriau neskubėti šalinti iš karto po kasimo. Pirmiausia svogūnai turi išdžiūti, o jei kasant buvo pažeidimų, jie turi užsitraukti, nes šviežios žaizdos palengvina ligų patekimą į vidų.
Praktikoje džiovinimas dažniausiai trunka apie 2–4 savaites, priklausomai nuo šilumos ir drėgmės. Tik tada laiškus galima patrumpinti, paliekant apie 2–4 centimetrų kaklelį, o šaknis kirpti atsargiai, nepažeidžiant svogūno pagrindo.
Laikymas žiemai: temperatūra, drėgmė ir oras
Sėkmingam laikymui reikia vėsos, saikingos drėgmės ir geros ventiliacijos. Dažniausiai tinka vėsus rūsys, palėpė ar nešildomas sandėliukas, jei ten nėra nuolatinės didelės drėgmės.
Optimalu, kai patalpoje laikosi 0–4 laipsnių temperatūra: per šilta aplinka skatina dygimą, o šalčio ribą peržengę svogūnai gali nušalti ir greičiau gesti. Santykinė drėgmė turėtų siekti apie 65–75 proc., nes per didelė drėgmė didina ligų ir šaknų ataugimo riziką.
Svogūnams reikia tamsos, nes šviesa skatina vegetaciją, o sandariai užrišti plastikiniai maišai dažnai tampa puvimo priežastimi. Geriausiai tinka ażurologos dėžės, tinkliniai maišeliai ar medinės taros, kur oras laisvai juda.
Taip pat svarbu neperkrauti: svogūnai neturėtų būti suspausti storais sluoksniais. Patartina jų nelaikyti šalia bulvių, nes bulvės išskiria daugiau drėgmės ir dujų, o tai paspartina abiejų daržovių gedimą.
Net ir laikant idealiomis sąlygomis, atsargas verta reguliariai peržiūrėti. Pastebėjus minkštėjančius, drėkstančius ar prastą kvapą skleidžiančius svogūnus, juos geriau nedelsiant pašalinti, kad gedimas neplistų.
Leave a Reply