Rugsėjis – lemiamas šakniavaisiui
Rugsėjį šakniniai salierai paprastai pereina į intensyviausią šaknies storėjimo etapą, todėl būtent dabar padarytos klaidos dažniausiai kainuoja derlių. Svarbiausia užduotis – palaikyti tolygią dirvos drėgmę, kad šaknis augtų be streso ir neskilinėtų.
Jei po sausros staiga gausiai palaistoma, augalas patiria drėgmės šuolį, o tai siejama su prastesne šaknų kokybe ir įtrūkimais. Laistant geriausia vandenį pilti ant dirvos, o ne ant lapų ar išlindusios šaknies dalies, kad sumažėtų ligų rizika.
Lapų, dirvos ir piktžolių priežiūra
Rugsėjį verta reguliariai šalinti pačius seniausius, prigulusius lapus, tačiau neperlenkti lazdos. Sveiki lapai reikalingi fotosintezei, todėl per didelis nugenėjimas gali sulėtinti šaknies augimą.
Kartu naudinga švelniai atidengti viršutinę šaknies dalį nužeriant dalį žemių, kad aplink augalą būtų daugiau oro. Taip pat svarbu ravėti ir purenti tarpueilius paviršiuje, nes piktžolės konkuruoja dėl vandens ir maisto medžiagų, o susidariusi dirvos pluta blogina oro patekimą į šaknis.
Kuo patręšti, kad šaknis būtų stambi
Šiuo laikotarpiu salierams ypač aktualus kalis, nes jis padeda reguliuoti vandens apykaitą ir susijęs su šaknies tvirtumu bei skoniu. Naudingas ir fosforas, tačiau jis turėtų būti tiekiamas saikingai, nes pagrindinis tręšimas paprastai planuojamas gerokai anksčiau, o rudeninis papildymas tėra korekcija.
Rugsėjį galima vieną ar du kartus pamaitinti organinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, kompostu ar biohumusu. Kai kurie daržininkai naudoja ir medžio pelenus, tačiau svarbu nepersistengti, nes per didelis kiekis gali keisti dirvos reakciją ir sutrikdyti kitų elementų pasisavinimą.
Dar viena dažnai minima priemonė – skysta trąša iš gyvašaknės, kuri natūraliai turi daugiau kalio. Tokį raugą įprasta skiesti vandeniu ir laistyti dirvą, o ne lapus, tačiau prieš naudojant verta įvertinti, ar dirva ir taip nėra pertręšta, ypač jei sezoną jau buvo gausiai tręšiama.
Leave a Reply