Paprastasis šaltalankis yra vienas atspariausių uogakrūmių, vertinamas dėl didelės biologiškai aktyvių medžiagų gausos. Dėl ryškiai oranžinių uogų ir gebėjimo augti prastesnėse dirvose jis vis dažniau pasirenkamas ne tik sodyboms, bet ir miesto sodams.
Šaltalankių uogose gausu vitamino C, taip pat karotenoidų, vitamino E, skaidulų ir riebalų rūgščių, todėl jos dažnai vadinamos funkciniu maistu. Vis dėlto vitamino C kiekis priklauso nuo veislės, sunokimo ir laikymo, tad lyginant su kitomis uogomis svarbu vertinti ne vien antraštes, o realias auginimo sąlygas.
Kodėl geriausia sodinti rudenį?
Ruduo daugeliu atvejų yra palankus metas šaltalankiams sodinti, nes dirvoje daugiau natūralios drėgmės, o karščių streso beveik nebūna. Iki žiemos augalas spėja geriau įsišaknyti, todėl pavasarį startuoja greičiau ir lengviau ištveria sausringesnius laikotarpius.
Sodinant verta rinktis saulėtą vietą, nes pavėsyje uogų būna mažiau, o šakos ištįsta. Tarp krūmų paprastai paliekamas maždaug 1,5–2 metrų atstumas, kad augalai turėtų vietos vainikui ir būtų patogiau prieiti prie derliaus.
Vienas niuansas, kurį pamiršta daugelis
Šaltalankis yra dvinamis augalas, todėl derliui būtini ir vyriški, ir moteriški augalai. Kad apdulkinimas būtų sėkmingas, dažnai rekomenduojama vieną vyrišką augalą sodinti kelioms moteriškoms formoms, o vietą parinkti taip, kad vyraujantys vėjai žydėjimo metu padėtų pernešti žiedadulkes.
Dar vienas šaltalankių privalumas yra gebėjimas pagerinti prastesnes dirvas, nes šaknų gumbeliuose gyvenantys mikroorganizmai padeda kaupti azotą. Dėl to krūmas dažniau „atleidžia“ pradedančiųjų klaidas, tačiau pertręšti jo nereikėtų, ypač azotinėmis trąšomis.
Kaip prižiūrėti, kad skynimas nevirstų kantrybės išbandymu?
Šaltalankio uogų skynimą apsunkina dygliai ir tai, kad uogos tvirtai laikosi prie šakelių, o suspaustos lengvai sutrūkinėja. Praktikoje daugiausia lemia teisingas formavimas: retinamas per tankus vainikas, šalinamos pažeistos ir į krūmo vidų augančios šakos.
Genint svarbu nepersistengti, nes derlius formuojasi ant praėjusių metų ūglių, tad per stipriai apkarpius galima prarasti dalį uogų. Jei tikslas yra ir dekoratyvumas, ir derlius, verta kasmet atlikti saikingą sanitarinį genėjimą, o atjauninimą daryti etapais.
Šaltalankių uogas žmonės dažniausiai naudoja sultims, tyrelei, sirupams, uogienėms ar šaldymui, taip pat spaudžiamas ir aliejus. Kad būtų išsaugota daugiau vertingų medžiagų, uogos paprastai perdirbamos kuo greičiau po skynimo arba užšaldomos.
Leave a Reply