Nuėmus pomidorų derlių, svarbiausia nepalikti lysvėje jokių augalinių liekanų, ypač jei sezono pabaigoje pasirodė bulvių maras. Šio sukėlėjo sporos gali išlikti ant stiebų, lapų ir net dirvos paviršiuje, o kitą sezoną, esant šilumai ir drėgmei, greitai užkrėsti naujus augalus.
Pomidorų kerus rekomenduojama iškasti kartu su šaknimis ir išnešti iš daržo. Jei augalai turėjo ligos požymių, jų nereikėtų dėti į kompostą, nes ne visuose kompostavimo procesuose pasiekiama temperatūra, kuri patikimai sunaikina patogenus.
Kitas žingsnis yra dirvos sutvarkymas: lysvę verta perkasti arba bent supurenti ir išlyginti, ypač jei auginote pakeltose lysvėse ar vazonuose. Taip sumažinama užkrato koncentracija viršutiniame sluoksnyje ir paruošiama vieta tolesnėms priemonėms.
Ne mažiau svarbu dezinfekuoti atramas, kuolus ir sodo įrankius, kurie lietė sergančius augalus. Ant jų likę mikroorganizmai gali tapti nematoma infekcijos grandimi, kai pavasarį tais pačiais įrankiais dirbsite kitose lysvėse.
Ką sodinti po pomidorų?
Patikimiausia profilaktika nuo pasikartojančių ligų yra sėjomaina, tai yra pomidorų neauginimas toje pačioje vietoje kasmet. Tas pats principas taikomas ir kitiems bulvinių šeimos augalams, todėl po pomidorų verta vengti sodinti bulves, paprikas ar baklažanus.
Kitą sezoną toje vietoje dažnai geriau sekasi šakniavaisiams ir lapinėms daržovėms, pavyzdžiui, morkoms, ridikėliams, salotoms, petražolėms, salierams, porams ar kopūstinėms kultūroms. Tokia kaita mažina ir kenkėjų spaudimą, nes dalis jų dirvoje išsilaiko ne vienerius metus.
Natūralūs dirvos „atgaivinimo“ būdai
Jei norite papildomai sumažinti ligų sukėlėjų kiekį, galima taikyti dirvos solarizaciją. Ji paprastai atliekama sudrėkinus dirvą ir uždengus ją plėvele kelioms savaitėms, kad šiluma viršutiniame sluoksnyje susilpnintų dalį patogenų.
Kitas sprendimas yra posėliniai augalai, ypač fitosanitarinės kultūros, kurios padeda gerinti dirvos struktūrą ir riboti nepageidaujamų mikroorganizmų plitimą. Pasibaigus jų vegetacijai, žalioji masė gali būti įterpiama į dirvą, taip papildant ją organinėmis medžiagomis.
Po intensyvesnio dirvos „valymo“ verta atkurti jos gyvybingumą brandžiu kompostu ar perpuvusiu mėšlu. Praverčia ir mikrobiologiniai preparatai su naudingomis bakterijomis ir grybais, nes subalansuota dirvos mikroflora padeda augalams geriau įsisavinti maisto medžiagas ir atsilaikyti prieš stresą.
Leave a Reply