Persodinus bijūnę rudenį neretai ištinka nusivylimas: krūmas atrodo sveikas, lapija vešli, tačiau žiedų taip ir nesulaukiama. Tai dažnai yra normali reakcija, nes augalas po persodinimo pirmiausia atkuria šaknų sistemą ir tik vėliau skiria energiją žiedpumpuriams.
Specialistai pabrėžia, kad ruduo laikomas vienu palankiausių laikų persodinti bijūnes. Vėsesniu oru augimas virš žemės lėtėja, o daugiau resursų nukreipiama šaknims, todėl iki žiemos augalas gali geriau įsitvirtinti naujoje vietoje.
Po persodinimo svarbiausia drėgmė
Pirmosiomis savaitėmis po persodinimo kritiškai svarbus tolygus laistymas, ypač jei ruduo sausas. Vanduo turėtų pasiekti šaknų zoną, todėl paviršinis sudrėkinimas ne visuomet padeda.
Vėliau griežto grafiko laikytis nebūtina: geriausia tikrinti dirvos drėgnumą ir laistyti tada, kai keli viršutiniai centimetrai pradeda džiūti. Dirva turi būti drėgna, bet ne šlapia, nes užmirkimas didina šaknų puvinio riziką.
Po persodinimo galima įmaišyti šiek tiek komposto, tačiau trąšomis persistengti nereikėtų. Per didelis tręšimas rudenį gali skatinti netinkamą augimą arba silpninti šaknų įsitvirtinimą, o tai atitolina žydėjimą.
Vieta lemia, ar bus žiedų
Bijūnėms labiausiai tinka saulėta vieta, kur jos gauna maždaug 6–8 valandas tiesioginės šviesos per dieną. Pusšešėlis galimas, tačiau kuo mažiau saulės, tuo didesnė tikimybė, kad žydėjimas bus menkesnis arba vėluos.
Ne mažiau svarbus ir drenažas: bijūnės nemėgsta vietų, kur po lietaus ilgai laikosi vanduo. Jei dirva sunki, verta ją pagerinti struktūra, kad šaknys gautų oro ir neirtų nuo perteklinės drėgmės.
Kada persodinta bijūnė vėl sužydės?
Net sėkmingai prigijusi bijūnė nebūtinai žydės jau kitą sezoną. Augalui gali prireikti vienerių ar kelių metų, kol jis sustiprins šaknyną ir sukaups pakankamai energijos žiedpumpuriams formuoti.
„Bijūnės žiedai priklauso nuo to, kiek energijos augalas per sezoną sukaupia šaknyse, todėl po persodinimo dažnai reikia kantrybės“, – sako sodininkystės specialistai.
Dažna priežastis: pasodinta per giliai
Jei krūmas daugelį metų auga, lapija vešli, bet žiedų nėra, verta patikrinti sodinimo gylį. Per giliai pasodintos bijūnės dažnai „augina lapus“, bet neformuoja žiedpumpurių taip, kaip turėtų.
Dažniausiai rekomenduojama, kad pumpurai ar šaknies kaklelis būtų maždaug 3–5 centimetrai po dirvos paviršiumi. Jei augalas atsidūrė giliau, sprendimas paprastai vienas: persodinti į tinkamą gylį.
Ką daryti rudenį, kai lapija nunyksta?
Pasibaigus vegetacijai ir lapijai pilnai nudžiūvus, antžeminę dalį verta nupjauti, paliekant kelis centimetrus stiebų. Tai padeda sumažinti ligų ir kenkėjų peržiemojimo riziką ir palengvina pavasarinę priežiūrą.
Jei bijūnė persodinta rudenį, svarbiausia ne reikalauti greito rezultato. Tolygi drėgmė, saulėta vieta, geras drenažas ir saikingas tręšimas dažniausiai yra tie paprasti žingsniai, kurie galiausiai sugrąžina gausų žydėjimą.
Leave a Reply