Po kūrenimo likę medžio pelenai neretai keliauja tiesiai į kompostą, tačiau sodininkystės specialistai primena, kad tai ne visada gera idėja. Nors pelenuose yra augalams svarbių mineralų, jų perteklius gali sutrikdyti komposto brendimą ir pabloginti sąlygas mikroorganizmams.
Medžio pelenai yra šarminiai, todėl jie kelia pH ir gali per daug „nukalkinti“ komposto masę. Dėl to lėčiau skyla organinės atliekos, o sliekams ir naudingoms bakterijoms tampa sunkiau dirbti. Ypač rizikinga, jei pelenai į kompostą pilami reguliariai ir dideliais kiekiais.
Kas blogai su kompostu?
Kompostui svarbi pusiausvyra: drėgmė, oro patekimas ir tinkamas rūgštingumas. Didesnis pelenų kiekis gali pakeisti terpę taip, kad dalis maistinių medžiagų tampa augalams prasčiau prieinamos, o skaidymosi procesas sulėtėja.
Praktikoje tai reiškia, kad kompostas gali bręsti ilgiau, o jo kokybė būti prastesnė. Todėl pelenų nereikėtų vertinti kaip universalaus priedo, kurį galima berti be saiko po kiekvieno kūrenimo.
Kur pelenai praverčia labiau?
Jei kūrenote švaria, nedažyta ir nelakuota mediena, pelenus galima panaudoti tiesiogiai sode. Prieš barstant verta juos persijoti, kad neliktų stambesnių anglies gabalėlių ar metalo priemaišų, o tuomet berti tik plonu sluoksniu ant drėgnos žemės.
Geriausia pelenus lengvai įmaišyti į paviršinį dirvos sluoksnį, tačiau jų nebarstyti prie pat jaunų augalų šaknų. Taip sumažinama nudeginimo ir per staigaus dirvos reakcijos pokyčio rizika.
Ne visiems augalams tinka
Svarbiausia taisyklė yra įvertinti dirvos pH. Jei žemė ir taip yra kalkinga arba šarminė, pelenai tik dar labiau pakels pH ir gali pakenkti augalams, kuriems reikia silpnai rūgščios terpės.
Ypač atsargiai reikėtų elgtis ten, kur auga rūgščią dirvą mėgstantys augalai, pavyzdžiui, šilauogės, kamelijos ar rododendrai. Tokiose vietose pelenų geriau nenaudoti, nes net nedidelis kiekis gali pakeisti dirvos reakciją augalams nepalankia kryptimi.
Svarbiausia nepadauginti
Pelenai gali būti naudingi kaip papildomas mineralų šaltinis, tačiau tik tada, kai naudojami saikingai ir tikslingai. Sode saugesnis sprendimas yra nedidelis kiekis, pritaikytas konkrečiai dirvai, o ne didelės porcijos supiltos į kompostą iš įpročio.
Jei abejojate dėl dirvos reakcijos, verta pasitikrinti pH paprastu dirvožemio testu. Tai padeda išvengti situacijos, kai gera idėja virsta ilgalaike problema tiek komposte, tiek lysvėse.
Leave a Reply