Sezono pabaigoje pomidorus dažnai pakerta bulvių maras, ypač kai atvėsta ir vyrauja didelė drėgmė. Tokiu metu purškimai paprastai nebeduoda norimo efekto, todėl svarbiausia tampa tvarkingai užbaigti sezoną ir apsaugoti dirvą kitų metų derliui.
Jei ant krūmų dar liko sveikai atrodančių vaisių, juos galima nuskinti ir nokinti namuose, šviesioje vietoje. Vis dėlto tokius pomidorus verta laikyti atskirai ir kelias dienas stebėti, nes ligos požymiai neretai išryškėja vėliau.
Bulvių maru pažeistų pomidorų krūmų ir vaisių nereikėtų mesti į kompostą, nes ligos sukėlėjai gali išplisti ir užkrėsti visą komposto masę. Geriausia augalų liekanas surinkti į maišus ir išvežti su bioatliekomis, o šiltnamyje ar lysvėje kruopščiai pašalinti ir šaknis bei piktžoles.
Kaip sutvarkyti užkrėstą vietą?
Pašalinus sergančius augalus, verta dezinfekuoti ir naudotus įrankius, pavyzdžiui, sekatorius ar žirkles, kad ligos sukėlėjai nebūtų pernešti kitur. Dirvos paviršių pravartu išvalyti nuo visų augalinių likučių, nes būtent juose patogenai gali išlikti ilgiau.
Praktikoje sodininkai dažnai renkasi biologines priemones, kurios padeda mažinti ligų spaudimą nealinant dirvožemio. Tam tinka augaliniai nuovirai ar srutos, pavyzdžiui, iš asiūklio, taip pat česnako užpilai, nes juose esančios medžiagos gali slopinti dalį mikroorganizmų ir kartu stiprinti augalų atsparumo foną kitam sezonui.
Žalioji trąša ir sėjomaina
Po pomidorų ypač naudinga pasėti žaliąją trąšą, pavyzdžiui, garstyčias ar ankštinius augalus, kurie gerina dirvos struktūrą ir didina organinės medžiagos kiekį. Tokie augalai padeda atkurti dirvožemio gyvybingumą, o kai kurie jų pasižymi ir fitosanitarinėmis savybėmis.
Ne mažiau svarbi ir sėjomaina: pomidorų nereikėtų kasmet sodinti toje pačioje vietoje, ypač jei sezoną lydėjo ligos. Jei vietos mažai ir tenka auginti toje pačioje lysvėje, riziką mažina dirvos atnaujinimas, mulčiavimas ir atsparių veislių pasirinkimas.
Kaip paruošti dirvą kitam sezonui?
Pomidorai yra reiklesni maisto medžiagoms, todėl po sezono dirvą verta praturtinti organika. Tam tinka perpuvęs mėšlas ar subrendęs kompostas, tačiau tik iš sveikų augalinių atliekų, kad kartu neįneštumėte ligų.
Rudenį įterpta organinė medžiaga per žiemą dalinai susiskaido ir pavasarį sukuria geresnes sąlygas šaknų augimui. Toks pasiruošimas dažnai lemia, kad kitą sezoną augalai startuoja stipresni, o ligos plinta lėčiau.
Leave a Reply