Baltos aukštakulnės grįžta: kaip avėti baltus aulinius rudenį ir žiemą, kad neatrodytų pigu

Baltų aulinių sugrįžimas

Baltų aulinių batų istorija siejama su 7 dešimtmečiu, kai futuristinės mados estetikoje dominavo šviesūs, aukšti batai ir trumpos suknelės. Vėliau jie grįždavo bangomis, o Rytų Europoje tapo atpažįstamu kelių dešimtmečių įvaizdžio simboliu.

Ilgą laiką balti auliniai buvo laikomi rizikingu pasirinkimu, nes ryškiai išsiskirdavo ir lengvai primindavo pernelyg puošnų, pigiai atrodantį stilių. Tačiau pastaraisiais sezonais jie vėl įsitvirtino gatvės madoje ir parduotuvių asortimentuose kaip sąmoningas, modernus akcentas.

Kas pasikeitė šiandien?

Šiuolaikiniai balti auliniai dažniau turi paprastesnį aulą, tvirtesnę formą ir patogesnį kulną, todėl atrodo santūriau nei ankstesni, blizgūs ar itin aukštakulniai modeliai. Dalis tendencijų krypsta į masyvesnį padą, kvadratinį priekį ar subtiliai retro siluetus.

Spalva taip pat tapo lankstesnė: vietoj sniego baltumo vis dažniau pasirenkami kreminiai, dramblio kaulo ar laužtos baltos atspalviai. Tokie tonai lengviau dera su žiemos garderobu ir vizualiai atrodo prabangiau, ypač dienos šviesoje.

Kaip derinti, kad neatrodytų neskoningai?

Balti auliniai patys savaime yra stiprus stiliaus taškas, todėl geriausiai veikia su ramiu, švariu aprangos pagrindu. Patikima kryptis yra ilgas vilnonis paltas, minimalistinė megzta suknelė arba platėjančios kelnės, lengvai suleidžiamos į aulą.

Jei norisi moteriškesnio įvaizdžio, tinka midi sijonas arba trumpesnė suknelė su storesnėmis pėdkelnėmis, kad kontrastai neatrodytų atsitiktiniai. Svarbiausia vengti perteklinių detalių, blizgių medžiagų ir per daug ryškių aksesuarų, kurie konkuruoja su batais.

Spalvų deriniuose gerai veikia tamsesni, sodrūs tonai, kurie nuramina baltos spalvos ryškumą: šokoladinis rudas, bordo, tamsiai žalia ar tamsiai mėlyna. Kita kryptis yra šviesi paletė, kai kreminiai, smėlio ir laužtos baltos tonai sukuria vientisą, elegantišką žiemos įvaizdį.

Norint atrodyti šiuolaikiškai, verta rinktis ne maksimaliai aptemptą aulą ir ne ekstremalų smeigtuko tipo kulną, o labiau struktūruotą, kasdienai pritaikytą formą. Toks modelis mažiau primena sceninį įvaizdį ir lengviau integruojamas į miesto stilių.