Roszponkė laikoma viena patikimiausių lapinių daržovių vėlyvam sezonui, tačiau rudenį daržininkai dažnai pastebi tą patį vaizdą: daigai pernelyg ištįsta, lapai šviesėja ir ima gelsti. Dažniausia priežastis yra šviesos trūkumas, kurį dar labiau sustiprina trumpėjančios dienos ir apniukęs oras.
Kai šviesos per mažai, augalas vietoj kompaktiškos skrotelės pradeda auginti ilgesnius lapkočius, tarsi bandydamas pasiekti daugiau šviesos. Tokia roszponkė būna gležnesnė, lėčiau tvirtėja, o lapų kokybė suprastėja, ypač jei lysvė įrengta šešėlyje ar užgožta aukštesnių augalų.
Antra dažna bėda yra per tanki sėja. Kai daigai auga per arti, jie vieni kitus užstoja, konkuruoja dėl vandens ir maisto medžiagų, o šaknys susipina taip, kad vėliau retinant patiriama daugiau nuostolių.
Lapai gali gelsti ir dėl per gausaus laistymo. Nuolat šlapioje dirvoje šaknims ima trūkti deguonies, silpnėja jų funkcija, o užmirkimas didina puvinių riziką, todėl augalas nebesugeba efektyviai pasisavinti vandens ir maisto medžiagų.
Kaip išgelbėti per tankius daigus?
Jei roszponkė pasėta tankiai, svarbiausias žingsnis yra retinimas, kai tik pasirodo pirmieji tikrieji lapai. Praktikoje tai reiškia, kad silpnesni daigai pašalinami, o paliekami stipriausi, kad liktų pakankamai erdvės skrotelei susiformuoti.
Dažniausiai rekomenduojama palikti maždaug 10–15 cm tarp augalų eilėje ir apie 15–20 cm tarp eilių. Taip augalai mažiau konkuruoja, geriau vėdinasi, o drėgmė ant lapų neužsilaiko taip ilgai, kas svarbu vėsiu ir drėgnu metų laiku.
Retinant verta stengtis nejudinti paliekamų augalų šaknų, nes rudenį augimas natūraliai lėtesnis. Pašalintus jaunus lapelius galima panaudoti virtuvėje, tačiau tik tuomet, jei jie sveiki ir nepažeisti.
Šviesa, drėgmė ir apsauga nuo šalčio
Norint žiemą skinti kokybiškus lapus, roszponkei reikia kuo šviesesnės vietos, apsaugotos nuo vėjo. Pusšešėlį ji pakelia, bet esant nuolatiniam šešėliui dažniau ištįsta, o lapai praranda sodrią spalvą.
Laistant svarbu vadovautis ne kalendoriumi, o dirvos būkle: ji turi būti lengvai drėgna, bet ne permirkusi. Lietingą rudenį papildomas laistymas dažnai nereikalingas, o perlaistymas tampa viena dažniausių klaidų.
Roszponkė laikoma gana atsparia šalčiui, tačiau jauniems augalams kenkia šaltas vėjas ir staigūs temperatūros svyravimai. Prieš stipresnius šalčius lysvę galima pridengti balta agroplėvele ar žemu tuneliu, kad lapus būtų lengviau pasiekti ir žiemą.
Kaip teisingai nuimti derlių?
Derlių patogu rinkti palaipsniui, skinant išorinius lapus ir paliekant skrotelės centrą tolesniam augimui. Taip vienas augalas duoda ilgiau trunkantį derlių, o lapai būna švieži ir mažiau pažeisti.
Kitas būdas yra nupjauti visą skrotelę šiek tiek virš dirvos, kai reikia didesnio kiekio vienu metu. Kad ir kurį variantą pasirinktumėte, svarbiausia nepertręšti azotu vėlų rudenį, nes svarbiau išlaikyti šviesą, saikingą drėgmę ir stabilias augimo sąlygas.
Leave a Reply