Kodėl kardeliai neišžiemoja
Kardeliai yra šilumamėgiai augalai, todėl mūsų klimate jų gumbasvogūniai žiemą dirvoje dažniausiai nušąla. Dėl to rudenį juos reikia iškasti, paruošti ir laikyti vėsioje, bet neperšąlančioje vietoje iki pavasario.
Per vasarą pasodintas gumbasvogūnis išeikvoja sukauptas maisto medžiagas lapams ir žydėjimui, o sezono pabaigoje senasis gumbasvogūnis nyksta. Virš jo susiformuoja naujas gumbasvogūnis, o šalia pagrindo dažnai atsiranda smulkūs dukteriniai gumbeliai, tinkami dauginimui.
Kada ir kaip iškasti
Tinkamiausias metas kasti kardelius yra po pirmųjų silpnų šalnų, kai lapai jau apvysta, bet žemė dar nėra įšalusi. Taip augalas spėja užbaigti maisto medžiagų perkėlimą į naują gumbasvogūnį, o kasimas būna saugesnis.
Ankstyvesnes veisles dažnai galima kasti nelaukiant šalnos, praėjus maždaug 6–8 savaitėms po žydėjimo. Svarbu pasirinkti sausą dieną, nes iš šlapios dirvos iškelti gumbasvogūniai džiūsta ilgiau, o drėgmė didina puvinių ir pelėsio riziką.
Kasant lengva pažeisti gumbasvogūnius, o žaizdos tampa atvirais vartais grybinėms ligoms. Kastuvą ar šakes verta smeigti kiek atokiau nuo stiebo, augalą atsargiai pakelti ir ištraukti laikant už lapų, o ne plėšiant už gumbasvogūnio.
Silpni, minkšti, dėmėti ar pažeisti egzemplioriai neturėtų keliauti į sandėliavimą, nes jie greitai užkrečia ir sveikus. Stiebus įprasta patrumpinti paliekant apie 3–5 centimetrus virš gumbasvogūnio.
Džiovinimas ir laikymas per žiemą
Didžiausia klaida – padėti laikyti neišdžiovintus gumbasvogūnius, nes tuomet greitai atsiranda pelėsis ir puviniai. Patikimiausia džiovinti dviem etapais: trumpai apdžiovinti ore, o tada 2–3 savaites laikyti šiltoje ir gerai vėdinamoje patalpoje.
Praktikoje dažnai siekiama maždaug 27–30 laipsnių temperatūros, kad paviršius greičiau apdžiūtų ir sumažėtų infekcijų tikimybė. Neapšiltinta pašiūrė ar garažas paprastai netinka, nes temperatūros svyravimai skatina kondensatą, o drėgmė ant gumbasvogūnių paviršiaus tampa ligų priežastimi.
Po džiovinimo senasis, susiraukšlėjęs gumbasvogūnis paprastai lengvai atsiskiria nuo naujojo. Jį kartu su šaknų likučiais verta pašalinti, o dukterinius gumbelius atskirti ir laikyti atskirai, kad pavasarį būtų paprasčiau planuoti sodinimą.
Žiemai paruoštus gumbasvogūnius geriausia laikyti vėsiai, apie 4–9 laipsnių temperatūroje, ir stengtis išlaikyti maždaug 70 proc. oro drėgnumą. Tam dažniausiai tinka rūsys ar kita vėsi, bet neįšąlanti patalpa, o drėgmę patogu sekti higrometru.
Laikymui tinka popieriniai maišeliai, kartoninės dėžės, drobiniai maišeliai ar medinės dėžutės, nes jos leidžia cirkuliuoti orui. Svarbu reguliariai peržiūrėti atsargas kas kelias savaites ir nedelsiant pašalinti minkštėjančius ar pelijančius gumbasvogūnius.
Sandėliuojant dažniausios bėdos yra puviniai ir kenkėjai, ypač tripsai, galintys peržiemoti kartu su gumbasvogūniais. Rizika gerokai sumažėja, jei kasant nepažeidžiami gumbasvogūniai, atmetami įtartini egzemplioriai ir užtikrinamas greitas, kruopštus džiovinimas.
Leave a Reply