Lenkijos kibernetinio saugumo ir skaitmeninės erdvės stebėsenos institucija NASK skelbia, kad interneto platformos vangiai reaguoja į dezinformaciją. Per 2026 metų pirmąjį pusmetį ji platformoms perdavė daugiau kaip 65 000 pranešimų apie galimai klaidinančias publikacijas, tačiau pašalinta buvo tik 4 380 turinio vienetų.
Pagal NASK ataskaitoje pateiktus skaičius, tai sudaro 6,7 proc. visų pranešimų. Dar 17,3 proc. atvejų turinys buvo vienaip ar kitaip apribotas ar pažymėtas, tačiau net 76 proc. pranešimų, tai yra apie 49 500, liko be jokio platformų atsako.
Skirtumai tarp platformų – milžiniški
Ataskaita rodo, kad platformų praktika labai nevienoda: vienos greitai pašalina beveik visą pažymėtą turinį, kitos palieka jį sklisti toliau. Tai ypač svarbu, nes socialinių tinklų algoritmai dažnai sustiprina emocingas, konfliktą kurstančias žinutes, o dezinformacija dėl to pasiekia dideles auditorijas.
Geriausiai, pagal šį NASK vertinimą, reagavo „Bluesky“: pašalinta 69 iš 70 praneštų įrašų, arba 98,6 proc. Tarp dažniau naudojamų platformų aukščiau įvertintas „Facebook“, kuriame pašalinta 2 150 iš 3 381 turinio vienetų, tai yra 63,6 proc., o „TikTok“ pašalino 618 iš 1 109, arba 55,7 proc.
„Instagram“ atveju pašalinta 59 iš 156 praneštų vienetų, tai yra 37,8 proc. Tuo metu „Google“ paslaugų ekosistemoje, apimančioje ir „YouTube“, ir „Google Ads“, pašalinti 37 iš 322 praneštų atvejų, arba 11,5 proc.
X ir „Discord“ – prasčiausi rezultatai
Didžiausio dėmesio sulaukė X rezultatai. NASK šiai platformai pateikė 60 132 pranešimus, tačiau pašalinta buvo 1 438 įrašai, tai yra 2,4 proc., o dalis turinio buvo moderuota ar apribota 18,7 proc. atvejų.
„Discord“ atrodė dar prasčiau: iš keturių pranešimų nebuvo pašalintas nė vienas. Silpnai reagavo ir kitos platformos: „Threads“ pašalino dvi publikacijas iš 29, o „Telegram“ – vieną iš devynių.
Skaitmeninių reikalų ministras Krzysztofas Gawkowskis, pristatant ataskaitą, akcentavo, kad platformos turi prisiimti didesnę atsakomybę už informacinę higieną. Jo teigimu, valdžia sieks, kad platformos kurtų lenkų kalba dirbančias moderavimo komandas, galinčias greičiau įvertinti kontekstą ir vietines manipuliacijų formas.
„Kiekviena socialinė platforma turi nešvarias rankas, jei kalbame apie saugų, nuo dezinformacijos švarų internetą“, – sakė K. Gawkowskis.
Kas šalinama dažniau, o kas praslysta?
NASK duomenimis, platformos geriausiai susitvarko su turiniu, kuris akivaizdžiai apsimeta institucijomis ar žinomais žmonėmis. Tokio tipo turinio pašalinimo rodiklis ataskaitoje siekia 78,6 proc., nes jį lengviau identifikuoti pagal paskyrų struktūrą, netikrus logotipus ar pasikartojančius šablonus.
Kur kas prasčiau sekėsi kovoti su melagingomis žinutėmis, kurios pateikiamos kaip naujienos ar tariami faktai: pašalinta tik 9,4 proc. Dar sudėtingesnė kategorija – manipuliacinis turinys, kai pasitelkiami tikri vaizdai ar citatos, bet jos išimamos iš konteksto: čia pašalinta vos 4,9 proc.
Ataskaitoje aprašomos ir konkrečios 2026 metų pirmojo pusmečio schemos: nuo melagingų pasakojimų apie paramą Ukrainai iki kampanijų, kurios siekia supriešinti visuomenę pasinaudojant nelaimėmis ar incidentais. NASK taip pat fiksavo atvejus, kai dezinformacijai kurti naudojamas DI, o turinys pritaikomas finansiniams sukčiavimams ar auditorijos viliojimui.
Tarp pavyzdžių minimi fiktyvūs profiliai, kuriantys tariamą patikimumą ir vėliau nukreipiantys žmones į apgaulingus pasiūlymus. NASK teigimu, tokios schemos dažnai remiasi greitu masiniu turinio kūrimu, o platformoms tampa sunkiau laiku sustabdyti plitimą, jei pranešimai užstringa be atsako.
Lenkijos Vyriausybė tuo pat metu pranešė apie planus stiprinti koordinavimą su žiniasklaida, verslu ir visuomenės grupėmis per naujai telkiamas iniciatyvas kovai su dezinformacija. Taip pat akcentuojama, kad įžvalgos bus perduotos Europos Komisijai, siekiant didesnio platformų atskaitingumo, ypač tais atvejais, kai dezinformacija gali būti susijusi su koordinuotomis užsienio įtakos operacijomis.
NASK skaičiai rodo, kad vien pranešimų siuntimo nepakanka, jei platformos neturi pajėgumų, aiškių procedūrų ir lokalios kompetencijos. Kol didžioji dalis signalų lieka be atsako, klaidinantis turinys gali toliau rinkti peržiūras, būti kopijuojamas ir perpublikuojamas, o žala visuomenės pasitikėjimui didėja.
Leave a Reply