Salierų šakniavaisių derlius dažniausiai imamas rudenį, kai gumbai jau būna užaugę ir sukaupę daugiau maistinių medžiagų. Praktikoje geriausia orientuotis į antžeminės dalies būklę ir orų prognozes: vėsesnės naktys salierams nebūtinai pavojingos, tačiau ilgiau užsilaikantis įšalas gali pažeisti šaknis.
Daržininkai pabrėžia, kad skubėti kasti neverta, jei dirva dar nešąla ir nėra numatomų stipresnių šalnų. Trumpalaikis, nedidelis atvėsimas dažniausiai nepadaro žalos, bet įšalęs gruntas gali sukelti mikroįtrūkius, po kurių sandėliuojami gumbai greičiau minkštėja ir pradeda pūti.
Kada salierus kasti saugiausia?
Dažniausiai salierai kasami spalio mėnesį, o šiltesniais metais tai atidedama iki lapkričio pradžios. Vis dėlto esminė taisyklė paprasta: jei prognozuojamos šalnos ir dirvos įšalo rizika didėja, delsti nebeverta.
Prieš kasdami įvertinkite gumbų kokybę: jie turi būti kieti, be įtrūkimų, dėmių ar puvimo požymių. Kasant svarbu nepažeisti šaknies kaklelio, nes net nedidelės žaizdos sandėliavimo metu tampa puvinio židiniais.
Kaip paruošti gumbus laikymui?
Salierus reikėtų kasti atsargiai, kastuvą smeigiant kiek toliau nuo lapijos, kad ašmenys nekirstų gumbų. Iškasus šakniavaisius patartina tik nupurtyti žemes, o ne plauti vandeniu, nes drėgmės perteklius sandėliavimo metu spartina gedimą.
Lapus geriausia nupjauti kuo arčiau gumbų, bet jų neįpjaunant. Palikus per ilgus lapkočius, salierai sandėlyje gali pradėti leisti naujus ūglius, o tai greitina išdžiūvimą ir skonio prastėjimą.
Žaliąją dalį verta išrūšiuoti: gražesnius lapus galima panaudoti virtuvėje, o perteklių džiovinti ar šaldyti. Tuo metu patys gumbai turėtų likti neapdoroti, nenuskusti ir su plona žemių plėvele, kuri padeda išlaikyti natūralią apsaugą.
Kur ir kaip laikyti, kad nepūtų?
Ilgiausiai salierai išsilaiko vėsioje, tamsioje ir stabilioje aplinkoje, kur temperatūra laikosi apie 0–2 laipsnius, o oras nėra pernelyg sausas. Per šilta patalpa skatina dygimą, o per sausas oras raukšlina odelę, todėl vėliau juos sunkiau lupti ir pjaustyti.
Patikimas būdas – laikyti dėžėse su lengvai drėgnu smėliu, gumbus sudedant taip, kad jie tik nežymiai liestųsi, o viršų užkasant smėlio sluoksniu. Taip palaikoma tolygi drėgmė ir sumažėja tikimybė, kad šakniavaisiai pradės minkštėti.
Sandėliuoti tinka tik sveiki, kieti ir nepažeisti gumbai, todėl kas kelias savaites verta juos perrinkti ir pašalinti minkštėjančius. Svarbu salierų nelaikyti sandariuose maišuose ar plėvelėje, nes užsilaikiusi drėgmė ir prasta ventiliacija greitai sukelia puvimą.
Jei rūsio nėra, mažesnį kiekį salierų galima laikyti šaldytuve, daržovių stalčiuje, tačiau toks būdas labiau tinka trumpesniam laikotarpiui. Norint išlaikyti derlių iki pavasario, lemia trys dalykai: nepažeistas gumbas, kuo mažiau papildomos drėgmės ir pastovi vėsa.
Leave a Reply