Rudenį, prieš pirmąsias šalnas, daugelis skuba tvarkyti sodą ir griebiasi sekatoriaus. Tačiau ne visi medžiai šiuo metu pakelia genėjimą, o netinkamai atlikti pjūviai gali tapti vartais šalčiui, drėgmei ir ligoms. Specialistai įspėja, kad kai kuriems medžiams saugiausia genėjimą atidėti iki tinkamesnio sezono.
Vėlyvą rudenį medžiai pereina į ramybės būseną, o jų audinių gijimas sulėtėja. Pjūvio vietos gali nespėti užsitraukti iki šalčių, todėl šaltis pažeidžia atvirą medieną, o drėgmė, užšaldama, dar labiau ardo audinius. Dėl to pavasarį neretai matomi apšalę ūgliai, trūkinėjanti žievė ar džiūstančios šakos.
Kodėl rudeninis genėjimas rizikingas?
Didžiausia bėda yra tai, kad šaltuoju laikotarpiu pjūviai gyja lėčiau, o medžio apsauginiai procesai veikia silpniau. Be to, kai kurioms rūšims būdingas gausesnis sulų tekėjimas, vadinamas sulų bėgimu, kuris po genėjimo gali smarkiai nualinti medį. Nusilpę medžiai lengviau pažeidžiami grybinių ir bakterinių ligų.
Dar viena rizika yra mechaniniai pažeidimai: žiemą šakos dėl sniego ir vėjo patiria papildomą krūvį. Jei rudenį medis stipriai išretinamas, pasikeičia lajos balansas, o likusios šakos tampa labiau pažeidžiamos lūžimo ir įtrūkimų.
Šių 3 medžių rudenį geriau neliesti
Graikinis riešutmedis yra viena jautriausių rūšių rudeniniam genėjimui. Jo švieži pjūviai iki šalčių dažnai nespėja suformuoti apsauginio audinio, todėl žiemą į žaizdas lengviau patenka drėgmė, o šaltis pažeidžia medieną. Tai gali baigtis šakų džiūvimu ar ilgalaikiu medžio nusilpimu.
Beržas taip pat priskiriamas prie medžių, kuriuos genėti prieš žiemą yra rizikinga. Šiai rūšiai būdingas stipresnis sulų tekėjimas, todėl po netinkamu metu atlikto pjūvio medis gali netekti daug skysčių ir nusilpti. Be to, drėgnos, neužsitraukusios žaizdos tampa palankia vieta medieną ardančių grybų plitimui.
Klevai, ypač dekoratyvinės veislės, neretai jautriai reaguoja į rudeninį genėjimą. Pjūvio vietose per šalčius gali trūkinėti žievė, o atvira mediena apšąla, todėl pavasarį prastėja augimas ir didėja džiūvimo rizika. Silpnesniems, šalčiui jautresniems klevams tai kartais tampa kritiniu veiksniu po žiemos.
Kada geriau genėti?
Daugeliu atvejų saugesnis laikas genėti yra vėlyva žiema arba ankstyvas pavasaris, kai dideli šalčiai jau atslūgę, bet vegetacija dar neprasidėjusi. Tuomet pjūviai paprastai gyja sparčiau, o ligų spaudimas būna mažesnis. Vis dėlto kiekviena rūšis turi savo niuansų, todėl prieš imantis darbo verta įvertinti konkretaus medžio būklę ir genėjimo tikslą.
Jei rudenį būtina pašalinti pažeistas ar lūžtančias šakas, geriausia apsiriboti minimaliu, aiškiai pagrįstu genėjimu. Kuo mažiau žaizdų prieš žiemą, tuo didesnė tikimybė, kad medis pavasarį startuos sveikai ir be papildomo streso.
Leave a Reply