Ruduo hortenzijoms yra svarbus etapas, nuo kurio priklauso, kaip krūmai peržiemos ir ar kitą sezoną gausiai žydės. Iki pirmųjų stipresnių šalnų verta sutvarkyti šaknų zoną, pašalinti ligotus lapus ir susilaikyti nuo skuboto genėjimo, nes ne visoms rūšims jis naudingas.
Hortenzijų šaknys dažniausiai yra sekliai dirvoje, todėl jos jautresnės įšalui ir temperatūrų svyravimams. Dėl to rekomenduojama šaknų zoną mulčiuoti 20–30 centimetrų sluoksniu iš pušų žievės, rūgštesnių durpių ar sausų lapų, paliekant tarpą prie stiebų, kad neatsirastų puvinio ir grybinės ligos.
Genint rudenį svarbiausia nepamiršti, kad skirtingos hortenzijų rūšys krauna žiedinius pumpurus nevienodai. Šluotelinės ir medlievinės hortenzijos dažniausiai žydi ant einamųjų metų ūglių, tačiau net ir joms saugiausia rimtesnį formavimą palikti ankstyvam pavasariui.
Sodo hortenzijos yra jautresnės, nes jų žiediniai pumpurai dažnai susiformuoja ant dvimečių ūglių dar vasarą. Jei tokį krūmą apkarpysite rudenį, kitą sezoną galite likti be žiedų, todėl abejojant veisle geriau sekatorių atidėti iki pavasario ir šalinti tik akivaizdžiai pažeistas šakeles.
Prieš žiemą verta sutvarkyti ir aplinką po krūmu, ypač jei sezono metu buvo matyti dėmių, apnašų ar kitų ligų požymių. Nukritusius lapus ir sergančias augalo dalis geriausia surinkti ir išnešti iš sklypo, jų nekompostuojant, kad ligų sukėlėjai neperžiemotų ir nepersimestų į augalus kitąmet.
Nuo vasaros antros pusės hortenzijoms nebereikėtų duoti azoto trąšų, nes jos skatina minkštų, nespėjančių sumedėti ūglių augimą. Tokie ūgliai pirmųjų šalnų metu dažnai nukenčia, o pats augalas prieš žiemą turi lėtinti vegetaciją ir pereiti į ramybės būseną.
Jaunesnius krūmus ir jautresnes veisles verta pridengti tik tada, kai pasirodo pirmos pastovios neigiamos temperatūros. Tinka žieminė agroplėvelė ar džiuto audinys, kurie praleidžia orą ir mažina vėjo bei šalčio žalą, tačiau per anksti uždengus galima paskatinti iššutimą.
Ypatingo dėmesio rudenį reikalauja hortenzijos vazonuose, nes jų šaknys nuo šalčio nukenčia greičiau nei augančių grunte. Vazonus pravartu apšiltinti, pristumti prie pastato sienos, o esant galimybei pernešti į vėsią, nešildomą patalpą, kur temperatūra laikosi šiek tiek virš nulio.
Dar vienas svarbus darbas yra laistymas prieš įšąlant dirvai, nes žiemą augalai gali nukentėti nuo vadinamosios fiziologinės sausros. Jei ruduo sausas, laistyti reikėtų rečiau, bet gausiai, vandeniui pasiekiant šaknis, o vieną kartą gerai palieti pasirinkus giedrą dieną be šalčio.
Peržydėję hortenzijų žiedynai gali tapti natūralia rudenine puošmena, tačiau ne visus verta nukirpti. Dalis žiedynų palikti ant krūmo gali šiek tiek saugoti pumpurus ir kartu išlaikyti dekoratyvumą iki žiemos, o pavasarį juos bus paprasčiau pašalinti kartu su formuojamuoju genėjimu.
Leave a Reply