Šildymo sąskaitos gali kristi iki 20 proc.: ekspertai sako, kuriuose kambariuose mažinti temperatūrą

Didelės šildymo sąskaitos ne visada reiškia, kad reikia smarkiai prisukti visus radiatorius. Energetikos specialistai pabrėžia, kad daugiau naudos duoda temperatūros pritaikymas pagal patalpų paskirtį, nes skirtingiems kambariams reikia nevienodo šilumos kiekio.

Dažna klaida – palaikyti vienodą temperatūrą visame būste, įskaitant retai naudojamus kambarius, koridorius ar sandėliukus. Tokiais atvejais dalis energijos sunaudojama ten, kur komforto poreikis minimalus, o realios grąžos gyventojai nepajunta.

Kurios temperatūros dažniausiai rekomenduojamos?

Svetainėje ar kitose dienos erdvėse, kur daugiausia būnama, dažniausiai taikoma apie 20 laipsnių temperatūra. Tai laikoma praktišku kompromisu tarp komforto ir sąnaudų, ypač jei patalpoje leidžiamas vakaras ar dirbama nuotoliu.

Miegamajame dažnai pakanka apie 18 laipsnių. Vėsesnis oras paprastai palankesnis miegui, o per šilta patalpa daliai žmonių apsunkina užmigimą ir gali kelti diskomfortą naktį.

Koridoriuje, sandėliuke ar kitose mažai naudojamose erdvėse neretai siūloma palaikyti apie 16 laipsnių. Vis dėlto svarbu neperlenkti lazdos: per didelis atvėsinimas gali didinti drėgmės riziką ir vėsinti gretimus kambarius.

Kiek realiai galima sutaupyti?

Temperatūrų diferencijavimas leidžia sumažinti šilumos poreikį, nes sistema mažiau dirba ten, kur šilumos beveik nereikia. Praktikoje minimos iki 15–20 proc. siekiančios sutaupymo galimybės, tačiau rezultatas priklauso nuo pastato šiluminės izoliacijos, šildymo tipo ir ankstesnių įpročių.

Lengviausia pokyčius įgyvendinti naudojant radiatorių termostatus, o dar daugiau duoda šildymo grafikai. Temperatūrą verta sumažinti dienos metu, kai nieko nėra namuose, ir naktį, jei tai netrukdo poilsiui.

Ko geriau nedaryti per šalčius?

Specialistai pataria visiškai neišjungti šildymo nenaudojamuose kambariuose, ypač esant šalčiams. Staigus ir didelis temperatūros kritimas gali vėsinti konstrukcijas, skatinti drėgmės kaupimąsi ir ilgainiui sukelti papildomų problemų, kurių taisymas kainuoja daugiau nei sutaupyta šiluma.

Saugiausia strategija – ne radikalūs sprendimai, o nuosaikus temperatūros sumažinimas pagal patalpų funkciją. Taip galima mažinti sąnaudas neaukojant komforto ir nepabloginant būsto mikroklimato.