Ruduo daugeliui sodo krūmų laikomas palankiausiu sodinimo metu, nes po vasaros įšilusi dirva dar ilgai išlaiko šilumą, o vėsesni orai sumažina išdžiūvimo riziką. Tokiu metu augalas daugiau jėgų skiria šaknims, todėl pavasarį dažnai startuoja greičiau nei pasodintas pavasarį.
Daugelyje Lietuvos vietovių krūmus patogiausia sodinti nuo rugsėjo pabaigos iki lapkričio pabaigos, kol dirva nepradeda šalti. Svarbu neplanuoti darbų per liūtis ir neatidėti iki kelių dienų prieš užsitęsiančius šalčius, nes neįsitvirtinusios šaknys jautriau reaguoja į temperatūrų šuolius.
Sodinukai: vazonuose ar plikomis šaknimis
Krūmai, auginami vazonuose, paprastai lengviau prigyja, nes persodinant mažiau pažeidžiama šaknų sistema. Vis dėlto prieš sodinant verta apžiūrėti, ar šaknys nėra susisukusios ratu, ir jas atsargiai prasklaidyti, kad pradėtų augti į aplinkinę dirvą.
Plikomis šaknimis parduodami sodinukai dažniausiai kainuoja mažiau, tačiau reikalauja greitos reakcijos: jų šaknys neturi išdžiūti. Prieš sodinant pravartu kelioms valandoms pamirkyti šaknis vandenyje, o pasodinus užtikrinti, kad dirva glaudžiai priglustų ir neliktų oro tarpų.
Kaip paruošti duobę, kad krūmas prigytų
Geriausia pradėti nuo piktžolių pašalinimo ir dirvos supurenimo, kad šaknims būtų lengviau skverbtis gilyn. Duobė turėtų būti bent du kartus platesnė už šaknų gumulą, o sunkioje, molingoje dirvoje verta supurenti ir duobės dugną.
Krūmą sodinkite tokiame pačiame gylyje, kokiame jis augo medelyne, o užpylus žeme ją lengvai suspauskite. Po pasodinimo būtina gausiai palieti, nes vanduo ne tik sudrėkina, bet ir padeda pašalinti oro kišenes, kurios yra viena dažniausių prasto prigijimo priežasčių.
Užbaigimui pravartu mulčiuoti žieve, skiedromis ar kompostu, kad dirva ilgiau išlaikytų drėgmę ir šaknys būtų apsaugotos nuo žiemos temperatūros svyravimų. Spygliuočių žievė dirvą šiek tiek rūgština, todėl ją rinkitės atsižvelgdami į konkretaus augalo poreikius.
Kuo tręšti rudenį ir ko vengti
Sodinant naudinga įmaišyti komposto, nes jis gerina dirvos struktūrą ir drėgmės sulaikymą, o maisto medžiagas atiduoda palaipsniui. Skurdesnėse dirvose kartais naudojamas granuliuotas mėšlas, tačiau jis negali liestis su šaknimis, todėl turi būti atskirtas žemės sluoksniu.
Rudenį ką tik pasodintų krūmų nereikėtų tręšti azoto turinčiomis trąšomis, nes jos skatina minkštų ūglių augimą, kurie nukenčia nuo šalnų. Jei norisi papildomos pagalbos dirvai, dažniau pasirenkamos švelnesnės priemonės, pavyzdžiui, kompostas ar bazalto miltai, ypač kai tikslas yra ne spartus augimas, o saugus įsišaknijimas.
Leave a Reply