Ant megztinio etiketės matote „100 proc. poliakrilas“, „acrylic“ ar „acrilico“ ir kyla klausimas, ar tai skirtingi audiniai? Iš esmės – ne: poliakrilas ir akrilas yra tas pats sintetinis pluoštas.
Tekstilės pramonėje šis pluoštas siejamas su poliakrilonitrilu (PAN), o skirtingi pavadinimai dažniausiai atsiranda dėl prekybinių žymėjimų ir kalbinių tradicijų, naudojamų skirtingose šalyse.
Akrilas buvo sukurtas kaip pigesnė alternatyva natūraliai vilnai – siekta išgauti lengvą, purų, vilną primenantį mezginį. Todėl nenuostabu, kad tokie megztiniai dažnai būna švelnūs ir malonūs liesti.
Vis dėlto prieš perkant verta žinoti ne tik pavadinimą, bet ir realias savybes: akrilas gali šildyti, tačiau dažnai prasčiau „kvėpuoja“, linkęs elektrintis ir ilgainiui apsivelti kamuoliukais.
Kodėl etiketėse rašoma skirtingai?
„Poliakrilas“ dažnai pateikiamas kaip pilnesnis, „chemiškesnis“ pavadinimas, o „akrilas“ – labiau įprastas, prekybinis terminas. Užsienio prekių ženklų etiketėse neretai matysite ir anglišką „acrylic“ ar itališką bei ispanišką „acrilico“.
Praktiškai tai nereiškia skirtumo nei nešiojimo, nei priežiūros prasme: matote skirtingą užrašą, bet kalbama apie tą patį pluoštą. Skirtumai labiau susiję su ženklinimo tradicijomis ir taisyklėmis skirtinguose regionuose.
Kas yra akrilas ir iš ko jis pagamintas?
Akrilo pluoštas nėra natūralios kilmės – jis gaminamas cheminių procesų metu, o žaliava siejama su naftos chemijos produktais. Dėl to tai yra sintetinis, o ne gyvūninės ar augalinės kilmės pluoštas.
Tekstilės klasifikacijoje akrilo pluoštas paprastai apibūdinamas kaip turintis didelę dalį poliakrilonitrilo (PAN). Istoriškai jis pradėtas plačiau naudoti kaip lengvai prieinama ir nebrangi vilnos alternatyva.
Pliusai ir minusai kasdien nešiojant
Vienas didžiausių akrilo privalumų – švelnumas: mezginiai dažnai nedirgina odos ir „nekanda“ taip, kaip kai kuriems žmonėms būna su vilna. Dėl to akrilas neretai pasirenkamas jautresnę odą turintiems žmonėms.
Kita vertus, akrilas neturi tokių termoreguliacinių savybių kaip vilna: jis gali suteikti šilumos pojūtį, bet prastai sugeria drėgmę ir ne visada užtikrina gerą oro cirkuliaciją. Dėl to lengviau suprakaituoti, o komfortas gali suprastėti.
Dar vienas dažnas trūkumas – polinkis veltis (susidaro „kamuoliukai“ trinties vietose) ir elektrintis. Jei nusivelkant megztinį girdite spragsėjimą, o plaukai ima „stotis“, tikėtina, kad sudėtyje dominuoja akrilas.
Prižiūrint svarbu atkreipti dėmesį ir į formos išlaikymą: šlapias mezginys gali pasunkėti, todėl pakabintas ant pakabos po skalbimo gali išsitampyti. Tokius drabužius dažniau rekomenduojama džiovinti paguldžius, kad išlaikytų fasoną.
Leave a Reply