Dekoratyvinių žolių kerų rudenį skubėti kirpti nereikėtų – per žiemą nudžiūvę lapai ir stiebai augalą saugo nuo šalčio ir drėgmės žalos. Vietoj genėjimo dažnai naudingiau aukštesnes žoles surišti į tvirtą „pėdą“ (snopą), kad jos geriau peržiemotų.
Taip pat svarbu žinoti, kad kai kurioms rūšims didžiausias priešas yra ne vien šaltis, o į kerą patenkantis vanduo, kuris vėliau daug kartų užšąla ir atitirpsta. Apie šiuos sezono pabaigos darbus rašoma portale „Deccoria“.
Palikti stiebai veikia kaip natūrali izoliacija: tarp jų laikosi sniegas, susidaro apsauginis sluoksnis, o pats kero pagrindas – vieta, iš kurios pavasarį dygsta nauji ūgliai – lieka geriau pridengtas. Nupjovus rudenį, ši apsauga dingsta.
Dar viena priežastis neskubėti – per žiemą sausos dekoratyvinių žolių kupetos gali puošti kiemą, o tuščiaviduriuose stiebuose ir tarp lapų randa prieglobstį naudingi vabzdžiai.
Kodėl geriau palaukti iki pavasario
Rudeninis kirpimas kai kurioms žolėms gali net pakenkti. Jei stiebai tuščiaviduriai (taip būna, pavyzdžiui, kai kurioms aukštoms dekoratyvinėms žolėms), nukirpti stagarai ima veikti tarsi vamzdeliai – lietus ir tirpstantis sniegas nubėga į kero vidų.
Ten susikaupusi drėgmė žiemą nuolat užšąla ir atitirpsta, todėl kero pagrindas gali sutrūkinėti, o vėliau pradėti pūti. Dėl to genėjimą patariama atidėti iki pavasario.
Žolėms, kurios net žiemą išlieka dalinai žalios, principas panašus: tankus kerelis ir lapai saugo augalo pagrindą. Jei lapai per šalčius paruduoja, pavasarį juos galima iššukuoti arba kerą sutrumpinti iki maždaug 7–10 cm aukščio.
Kada ir kaip surišti dekoratyvines žoles
Aukštas dekoratyvines žoles patogiausia surišti vėlyvą rudenį, kai lapai ir stiebai jau nudžiūvę, bet dar neprasidėjo šlapio sniego periodas ir stiprūs šalčiai. Surišus į tvirtą snopą, į kero vidų mažiau patenka sniego ir vandens.
Ne visoms žolėms to reikia vienodai: kai kurios rūšys Lietuvos (ir panašiame) klimate gali žiemoti ir nesurištos, nes nuo šalčio jas saugo nudžiūvę lapai. Vis dėlto surišimas gali būti naudingas praktiškai – kad aukšti stiebai neišgultų nuo sniego ir neprispaustų šalia augančių augalų.
Surišimui praverčia tvirtas špagatas, storos pirštinės ir drabužiai ilgomis rankovėmis – kai kurių dekoratyvinių žolių lapų kraštai gali lengvai įpjauti odą. Lapus reikėtų surinkti į vieną pėdą, kad nė vienas neišlįstų į šoną, ir tvirtai apjuosti virve, tačiau ne taip, kad stiebai lūžtų.
Aukštą, platų kerą lengviau sutvarkyti dviese: vienas žmogus prilaiko surinktus lapus, kitas tuo metu apjuosia ir užveržia virvę.
Kaip apsaugoti jautresnes rūšis
Jautresnėms dekoratyvinėms žolėms vien surišimo gali nepakakti. Tokiu atveju surištą kerą siūloma apvynioti agroplėvele, o prie pagrindo supilti storą sausų lapų sluoksnį – jis veikia kaip papildoma šilumos izoliacija.
Pabrėžiama, kad svarbu naudoti būtent sausą uždangalą: drėgna lapų ar kitos mulčo „antklodė“ paprastai izoliuoja prasčiau. Lapus verta sugrėbti sausą dieną ir iki uždengimo laikyti apsaugotoje, neperšlampamoje vietoje.
Taip pat padeda tinkama vieta sklype: jautresnės žolės geriau peržiemoja užuovėjoje, pavyzdžiui, prie sienos ar mūrelio. Jei sodinama naujoje vietoje, naudinga parinkti nedidelį paaukštinimą, kad vanduo greičiau nubėgtų ir šaknys šaltuoju sezonu nepermirktų.
Ar galima sodinti ir dalinti rudenį?
Ne visos dekoratyvinės žolės vienodai gerai pakelia rudeninį sodinimą ar kero dalijimą. Nurodoma, kad kai kurias rūšis galima sodinti ir persodinti vėsesnėmis ankstyvo rudens dienomis, kad jos spėtų įsišaknyti iki įšalo.
Kitas, jautresnes ar šilumamėges žoles, saugiau palikti pavasariui. O rudenį pasodintus augalus pirmą žiemą verta pridengti mulču iš lapų ar žievės.
Jei ruduo sausas, pasodintas dekoratyvines žoles rekomenduojama palaistyti maždaug kartą per savaitę – iki tol, kol žemė pradės šalti. Tai padeda augalui tvirčiau įsišaknyti prieš žiemą.
Leave a Reply