Tarptautinės kosminės stoties astronauto darytoje 2016 metų nuotraukų mozaikoje JAV Pauelo ežeras staiga atrodo tarsi milžiniška sidabrinė upė. Tokį vaizdą sukūrė retas optinis reiškinys – saulės blyksnis, kai šviesa nuo vandens paviršiaus atsispindi tiesiai į stebėtojo akį.
Kaip aiškina NASA Žemės observatorija, „sunglint“ (saulės atspindžio blyksnis) paprastai matomas tik nedidelėje vandens telkinio dalyje. Tačiau sujungus kelias nuotraukas, padarytas blyksniui „keliaujant“ ežeru, pavyko apšviesti visą vingiuotą vandens ruožą – todėl jis ir primena ilgą metalinį gyvį.
Šioje mozaikoje matoma Pauelo ežero dalis yra pietų Jutoje, Kolorado upės slėnyje, vadinamame Glendo kanjonu. Dirbtinis vandens telkinys atsirado 1960-aisiais pastačius Glendo kanjono užtvanką – vandens lygis per kelis dešimtmečius pakilo maždaug 60 metrų.
Pauelo ežeras, kai būna pilnas, gali sukaupti iki 33,3 mln. kubinių metrų vandens ir yra antras pagal dydį rezervuaras JAV – nusileidžia tik netoliese esančiam Mido ežerui. Be hidroelektrinės gamybos, tai ir populiari turistų vieta, nors dalis buvusių kanjono gamtos objektų liko po vandeniu.
Kas yra saulės blyksnis „sunglint“
„Sunglint“ susidaro tada, kai Saulės spinduliai atsispindi nuo labai atspindinčio paviršiaus – dažniausiai vandens – ir pataiko į stebėtojo regėjimo liniją orbitoje. Tokiu atveju vandens telkinys nuotraukose ima žėrėti lyg veidrodis ar metalas.
Būtent dėl šios priežasties Pauelo ežero vingiai mozaikoje atrodo ryškūs ir vientisi, nors realybėje tai yra rezervuaras su daugybe įlankų ir siaurų kanjonų atšakų. Įprastai blyksnis „užkabina“ tik dalį paviršiaus, todėl pilnas efektas matomas retai.
Dirbtinis ežeras, paslėpęs ir atidengiantis kanjono „stebuklus“
Pauelo ežeras yra Kolorado upės sistemos dalis, o jo vietoje kadaise buvo Glendo kanjonas – stačių uolų slėnis su daug šoninių tarpeklių. Ežeras pavadintas tyrinėtojo Johno Wesley Powello, XIX amžiaus pabaigoje kartografavusio šias vietas, vardu.
Vis dėlto pakilęs vandens lygis paslėpė dalį geologinių objektų, kuriuos Powellas aprašė kaip išskirtinę vietovę. Tarp prarastų vietų minima ir vadinamoji „Muzikos šventykla“ – šoninis kanjonas, garsėjęs akustinėmis savybėmis.
Kartais, sausroms nuleidus vandens lygį, kai kurie „pamiršti“ radiniai vėl išnyra. Pavyzdžiui, 2023 metais, vandeniui atslūgus, mokslininkai aptiko itin retų fosilijų iš juros periodo žinduolius primenančio padaro.
Ar Pauelo ežeras gali būti nusausintas?
Pastaraisiais metais dalis aplinkosauginių grupių yra siūliusios Pauelo ežerą nusausinti ir atkurti Glendo kanjoną – vietą, kuri neretai vadinama Kolorado upės „širdimi“. Apie tokias iniciatyvas yra rašęs „Newsweek“.
Vis dėlto, kaip nurodoma, ekspertai tokį scenarijų vertina skeptiškai ir mano, kad tai mažai tikėtina. Diskusijos vyksta platesniame kontekste – per pastaruosius dešimtmečius Kolorado upės sistema neteko reikšmingos dalies vandens, o tai didina įtampas dėl išteklių.
Leave a Reply