Antroji šiukšliadėžė virtuvėje gali atrodyti kaip nereikalinga prabanga, tačiau ji suteikia labai konkrečią naudą – palengvina maisto atliekų rūšiavimą kompostui ir padeda palaikyti tvarką.
Idėja paprasta: šalia įprastos šiukšliadėžės pastatoma mažesnė, į kurią keliauja kompostuojamos atliekos. Kaip rašoma „Food Republic“, tokia sistema taupo laiką, nes nereikia nuolat nešioti dubens ar maišelio į lauką kaskart gaminant.
Maža, vonios kambariui skirta šiukšliadėžė užima nedaug vietos – ją galima pastatyti nenaudojamame virtuvės kampe. Be to, ji prisipildo greičiau, todėl atliekos paprastai nespėja pradėti irti ir skleisti nemalonaus kvapo.
Visgi kai kurie likučiai, pavyzdžiui, svogūnai, dvokia stipriau, todėl praverčia papildomi triukai. Straipsnyje primenama, kad kvapus gali padėti slopinti ir tokie sprendimai kaip kavos tirščių panaudojimas komposte.
Kaip tai gali sutaupyti pinigų
Ilgainiui namų kompostavimas gali sumažinti išlaidas sodui ar daržui – mažiau reikia pirkti trąšų, parduotuvinio komposto ar dirvožemio priedų. Tokia nauda labiausiai pasijunta tiems, kurie augina augalus ir nuolat ieško, kuo pagerinti žemę.
Papildomos šiukšliadėžės kaina dažniausiai yra vienintelė didesnė investicija, o pats procesas gali būti beveik nemokamas. Pavyzdžiui, vietoje specialių mažų maišelių galima naudoti paprastus plonus parduotuvinius maišelius kaip įdėklus.
Jei namuose turite daug popierinių maišelių, kai kuriais atvejais galima mesti į kompostą ir visą maišelį kartu su atliekomis – taip dar labiau supaprastinamas tvarkymas.
Ką mesti į kompostą, o ko vengti
Nors dauguma natūralių maisto atliekų gamtoje suyra, namų komposte ne viskas tinka. Netinkamos atliekos gali pritraukti kenkėjus, sukelti nemalonius kvapus ir vėliau pakenkti augalams, todėl dalį dalykų saugiau išmesti į bendras šiukšles.
Geriausia mažojoje virtuvės šiukšliadėžėje kaupti daržovių likučius. Jie turi daug azoto – augalams svarbios medžiagos, padedančios formuotis lapams ir stiebams.
Kad kompostas susidarytų tinkamai, vien „žalių“ atliekų neužtenka: paprastai reikia pridėti ir „rudųjų“ – pavyzdžiui, popieriaus, medienos, sausų lapų. Vis dėlto daržovių likučius patogu kaupti mažame kibirėlyje ir išnešti į kompostą kartą ar du per savaitę.
Prieš metant maisto likučius, verta nuskalauti cheminių medžiagų pėdsakus ir nuimti lipdukus – tada kompostuoti galima nuo avokadų kauliukų iki morkų lupenų.
Gyvūninės kilmės produktų rekomenduojama vengti, nes jie skyla ilgai ir pritraukia įvairius kenkėjus, taip pat gali tapti ligų plitimo šaltiniu. Išimtis – kiaušinių lukštai: tai geras kalcio šaltinis, tik juos patariama sutraiškyti, kad greičiau suirtų.
Leave a Reply