CP v2

Tag: Maisto atliekos

  • Kur dingsta „Sam’s Club“ neparduotas maistas: dovanos, perdirbimas ir biokuras vietoj sąvartynų

    Ką daro su neparduotais produktais?

    Didmeninės prekybos tinklas „Sam’s Club“, priklausantis tai pačiai grupei kaip ir „Walmart“, dalį neparduoto maisto nukreipia labdarai, o tai, kas nebetinka vartoti, atiduoda perdirbimui. Tokia praktika siekiama mažinti maisto švaistymą ir sąvartynuose atsiduriantį organinių atliekų kiekį.

    Įmonė viešai deklaruoja prisijungusi prie JAV iniciatyvos, kuria siekiama iki 2030 metų perpus sumažinti maisto praradimus ir švaistymą. Tai atitinka platesnę tendenciją mažmeninėje prekyboje, kai tvarumo tikslai jungiami su kaštų mažinimu ir efektyvesne logistika.

    Maistas keliauja į paramą

    „Sam’s Club“ ir „Walmart“ jau daugiau nei dešimtmetį bendradarbiauja su kampanija Fight Hunger. Spark Change., kurios metu renkamos lėšos maisto bankų tinklui Feeding America. Mechanizmas paprastas: dalis pajamų nuo pasirinktų prekių ir pirkėjų aukos kasose nukreipiamos paramai.

    Pasak bendrovės skelbiamų duomenų, nuo 2006 metų per „Walmart“ ir „Sam’s Club“ kanalus paaukota daugiau kaip 4 080 000 000 kilogramų maisto. Tokia apimtis parodo, kad labdaros srautai čia nėra pavienės akcijos, o ilgalaikės tiekimo grandinės dalis.

    Kas nebetinka valgyti, virsta biokuru

    Ne visas maistas gali būti paaukotas, todėl dalis produkcijos nukreipiama perdirbimui. 2023 metais „Walmart“ pranešė pradedanti bendradarbystę su „Denali“ – organizacija, kuri priima vartoti nebetinkamas palaidas ar supakuotas maisto atliekas ir jas paverčia biokuru, kompostu ar kitomis naudingomis žaliavomis.

    „Denali“ skaičiuoja, kad viena dalyvaujanti „Walmart“ ar „Sam’s Club“ vieta per metus gali apdoroti apie 90 700 kilogramų maisto atliekų. Tokie skaičiai svarbūs ir praktiniu požiūriu, nes mažina išlaidas atliekų tvarkymui bei sąvartynų mokesčiams.

    Technologijos sandėliuose mažina švaistymą

    Svarbi šio modelio dalis yra vadinamoji Zero Depack sistema, kai sandėlių gale įrengti išpakavimo įrenginiai greitai atskiria pakuotes nuo turinio. Taip paspartinamas procesas, o darbuotojams nereikia rankomis ardyti pakuočių ir ruošti atliekų išvežimui.

    Tokiu būdu atliekos, kurios anksčiau galėjo keliauti į sąvartyną, paverčiamos vienalyte mase, tinkama tolesniam perdirbimui. Įmonė pabrėžia, kad įdiegus įrangą, kasdieniam darbui reikia minimaliai papildomų resursų.

    Tvarumas apima ir tiekėjus

    „Sam’s Club“ teigia siekianti mažinti švaistymą ne vien tvarkydama likučius, bet ir dirbdama su tiekėjais, kurie panaudoja vizualiai neidealią, tačiau kokybišką žaliavą. Pavyzdžiu įvardijami džiovintų vaisių produktai, gaminami iš nestandartinės išvaizdos vaisių.

    Be to, su „Member’s Mark“ prekės ženklu siejami įsipareigojimai mažinti pirminio plastiko naudojimą, atsisakyti dalies probleminių sudedamųjų dalių ir stiprinti atsakingą žaliavų tiekimą. Tokios kryptys atitinka rinkos spaudimą didiesiems prekybininkams skaidrinti tiekimo grandines ir mažinti poveikį aplinkai.

  • Pakruojyje startuoja atskiras maisto atliekų rūšiavimas: ką gyventojams svarbu žinoti iki liepos 1 dienos

    Pakruojyje startuoja atskiras maisto atliekų rūšiavimas: ką gyventojams svarbu žinoti iki liepos 1 dienos

    Pakruojo mieste nuo 2026 metų liepos 1 dienos pradedamas atskiras maisto ir virtuvės atliekų surinkimas. Pokytis numatytas Vyriausybės patvirtintame Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų plane ir yra dalis platesnio siekio mažinti sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių atliekų kiekį.

    Savivaldybė gyventojams žada, kad įsigaliojus naujai tvarkai vietinės rinkliavos dydis nedidės. Praktikoje tai reiškia, kad maisto atliekų atskyrimas turėtų vykti keičiant įpročius ir infrastruktūrą, o ne didinant mokesčius.

    Susitikimas gyventojams Pakruojyje

    Kilus klausimams dėl rūšiavimo, konteinerių vietų ar priemonių, Pakruojo rajono savivaldybė kviečia į informacinį susitikimą. Jis vyks 2026 metų birželio 9 dieną 17.30 valandą savivaldybės didžiojoje salėje Kęstučio gatvėje 4, antrame aukšte.

    Susitikimo metu planuojama pristatyti, kaip veiks maisto ir virtuvės atliekų surinkimas, kur bus statomi konteineriai ir kaip gyventojams bus dalijami rūšiavimo kibirėliai. Taip pat bus paaiškinta, kokios atliekos galės keliauti į maisto atliekų konteinerius, ir atsakoma į gyventojų klausimus.

    Ką keičia atskiras surinkimas?

    Atskiras maisto atliekų surinkimas dažniausiai diegiamas tam, kad biologiškai skaidžios atliekos nebūtų maišomos su mišriomis komunalinėmis atliekomis. Toks atskyrimas padeda mažinti kvapus ir nešvarą mišrių atliekų konteineriuose, o surinktas maisto atliekas galima nukreipti apdorojimui, pavyzdžiui, kompostavimui ar biodujų gamybai.

    Gyventojams svarbiausia iš anksto sužinoti, kur atsiras nauji konteineriai ir kokia bus tiksli metimo tvarka. Savivaldybė pabrėžia, kad susitikime bus aptariamos ir praktinės detalės, nuo kurių priklauso kasdienis patogumas, todėl gyventojų dalyvavimas gali padėti išspręsti neaiškumus dar iki naujos sistemos starto.

    Ką verta pasiruošti iki liepos 1 dienos?

    Iki liepos 1 dienos gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės informaciją dėl konteinerių pastatymo vietų ir kibirėlių dalijimo tvarkos. Taip pat verta įsivertinti, kur namuose patogiausia laikyti atskirą talpą maisto atliekoms, kad rūšiavimas taptų kasdieniu įpročiu, o ne papildomu rūpesčiu.

    Savivaldybė kviečia pakruojiečius aktyviai įsitraukti ir teigia, kad pokytis įgyvendinamas siekiant švaresnės ir tvaresnės aplinkos. Esminė žinutė gyventojams šiuo metu paprasta: nauja tvarka įsigalioja netrukus, o svarbiausi atsakymai bus pateikti birželio 9 dienos susitikime.

  • Atrodo kaip šiukšliadėžė, bet „Mill“ žada perdirbti iki 18 kg maisto atliekų: ar verta?

    Išmanūs virtuvės įrenginiai, žadantys sumažinti maisto atliekų kvapus ir keliones prie konteinerių, sparčiai populiarėja, tačiau ne visi sprendimai yra tokie paprasti, kaip skamba reklamoje. JAV rinkoje išsiskiria „Mill Food Recycler“ – įrenginys, kuris iš išorės primena įprastą šiukšliadėžę, bet skirtas maisto likučiams džiovinti ir smulkinti.

    Gamintojas teigia, kad perdirbimo ciklas dažniausiai vyksta per naktį: maisto atliekos apdorojamos šiluma ir mechaniniu maišymu, o rezultatas – sausi, kvapo beveik neturintys trupiniai. Vis dėlto tai nėra kompostas klasikine prasme, nes čia nevyksta biologinis skaidymas, kai mikroorganizmai organiką paverčia dirvožemio priedu.

    Kuo tai skiriasi nuo kompostavimo?

    Tradicinis kompostavimas remiasi natūraliu irimu, kuriam svarbūs drėgmės, oro ir anglies bei azoto santykis, o procesas paprastai trunka savaites ar mėnesius. „Mill“ atveju atliekos yra dehidratuojamos ir susmulkinamos, todėl sumažėja jų tūris, o kvapas ir skysčių nutekėjimo rizika tampa gerokai mažesni.

    Toks sprendimas patogus žmonėms, kurie neturi galimybės kompostuoti kieme ar kurių savivaldybė nerenka maisto atliekų atskirai. Kita vertus, džiovinti trupiniai vis tiek lieka organinė medžiaga, todėl ją reikia prasmingai panaudoti, o ne tiesiog išmesti į mišrias atliekas.

    Ką galima mesti, o ko ne?

    Pasak gamintojo pateikiamų taisyklių, įrenginys tinka daugumai virtuvės likučių, įskaitant ir gyvūninės kilmės atliekas, kurių dalis kompostavimo aikštelėse dažnai nepriimamos. Tačiau skysčiai, dideli kaulai ar itin kieti moliuskų kiautai gali būti netinkami, nes jų nepajėgia apdoroti smulkintuvas.

    „Mill“ taip pat siūlo programėlę, kurioje pateikiama informacija apie skirtingų atliekų tinkamumą perdirbimui. Praktikoje tai sumažina klaidų tikimybę, bet reiškia, kad daliai pirkėjų įrenginys bus patrauklus tik tada, jei jie nori dar vieno su telefonu susieto buities prietaiso.

    Kaina, prenumerata ir reali nauda

    Įrenginio kaina JAV siekia 999 JAV dolerius, tai yra maždaug 920 eurų. Gamintojas taip pat siūlo nuomos modelį už 35 JAV dolerius per mėnesį, tai yra apie 32 eurus, su mažiausiai 12 mėnesių įsipareigojimu.

    Papildomai siūloma atliekų surinkimo paslauga kainuoja 192 JAV dolerius per metus, tai yra apie 180 eurų. Jei vartotojas renkasi nuomą ir surinkimą, pirmų metų suma susidaro apie 560 eurų, todėl kyla natūralus klausimas, ar tai išties ekonomiškas būdas mažinti atliekas.

    Gamintojas teigia, kad talpa leidžia sukaupti iki 40 svarų, tai yra apie 18 kilogramų, maisto atliekų, kol įrenginį reikia ištuštinti. Tokia apimtis realiau tinka didesniems namų ūkiams, nes mažai šeimai atliekų susidaro mažiau, o prietaisas užima nemažai vietos virtuvėje.

    Sprendžiant, ar pirkti tokį įrenginį, svarbiausia įvertinti ne tik patogumą, bet ir tai, ką darysite su gautais trupiniais. Jie gali būti dedami į komposto dėžę ar naudojami sode saikingai, tačiau skirtingoms reikmėms taikomi ribojimai, ypač jei galvojama apie panaudojimą gyvūnų pašarui.

    „Mill Food Recycler“ stiprioji pusė yra švara ir kvapo kontrolė, ypač ten, kur maisto atliekos namuose greitai pradeda skleisti nemalonų kvapą. Silpnoji vieta – aukšta kaina, vietos poreikis ir tai, kad be aiškaus panaudojimo plano toks sprendimas gali tapti brangiu būdu tiesiog išdžiovinti likučius.

  • Traškučiai suminkštėjo? Šis 2 minučių triukas juos vėl pavers traškiais – tinka ir „Cheetos“

    Suminkštėję bulvių ar kukurūzų traškučiai dažnai atsiduria šiukšliadėžėje, tačiau daugeliu atvejų juos galima „prikelti“. Pagrindinė priežastis, kodėl traškučiai praranda traškumą, yra drėgmė: net nedidelis jos kiekio padidėjimas pakeičia tekstūrą, nors skonis dar gali atrodyti nepasikeitęs.

    Bulvėse natūraliai yra daug vandens, o kepant jis beveik pašalinamas, todėl traškučiai tampa trapūs ir lengvai lūžtantys. Kai atidarytas pakelis pastovi ilgiau, traškučiai sugeria drėgmę iš oro ir traškesys ima dingti, net jei jie neatrodo „šlapi“.

    Kas sukuria traškumą?

    Traškumas yra ne tik skonis, bet ir jutiminė patirtis: svarbus garsas, kandimo „spragtelėjimas“ ir net vibracija. Dėl to gamintojai daug dėmesio skiria tam, kad traškučiai būtų trapūs ir išliktų tokie kuo ilgiau.

    Skirtingi produktai traškumą pasiekia skirtingai: vandeningi produktai traška dėl ląstelių standumo, o sausi, tokie kaip traškučiai, dėl trapių sienelių ir oro ertmių struktūros. Kai ši struktūra sudrėksta, ji nebelūžta taip pat, todėl garsas ir pojūtis susilpnėja.

    Greičiausias būdas atkurti traškumą

    Praktiškiausias sprendimas namuose dažniausiai yra karšto oro gruzdintuvė, nes ji tolygiai kaitina cirkuliuojančiu oru. Įkaitinus įrenginį ir trumpai pašildžius traškučius, iš jų pasišalina perteklinė drėgmė, o tekstūra priartėja prie ką tik atidaryto pakelio.

    Dažnai pakanka maždaug 1,5–2,5 minutės vidutinėje temperatūroje, tačiau tikslus laikas priklauso nuo traškučių storio ir prietaiso galios. Svarbu stebėti, kad produktas nepradėtų per daug ruduoti, nes tada keičiasi ir skonis, ir spalva.

    Kodėl mikrobangų krosnelė nuvilia?

    Nors mikrobangų krosnelė vilioja greičiu, jos rezultatai dažnai būna netolygūs. Mikrobangos pirmiausia „taikosi“ į vandens molekules, o traškučiuose vandens iš pradžių yra labai mažai, todėl pašildymas gali sukurti karštus taškus: vienur jie tampa trapūs, kitur sukietėja.

    Ilgiau kaitinant mikrobangų krosnelėje traškučiai neretai ne tampa traškesni, o tiesiog pernelyg kieti ir nemalonūs valgyti. Dėl šios priežasties tolygi konvekcinė šiluma dažniausiai yra saugesnis pasirinkimas.

    Ypač atsargiai reikėtų elgtis su užkandžiais, kurie turi smulkių prieskonių ar sūrio miltelių sluoksnį, pavyzdžiui, „Cheetos“. Tokia danga gali pradėti svilti greičiau nei pats užkandis, todėl trumpas šildymas ir nuolatinis patikrinimas čia yra svarbiausi.

    Vis dėlto verta prisiminti vieną ribą: šis metodas tinka tik tada, kai užkandis suminkštėjo nuo drėgmės. Jei riebalai pakelyje jau oksidavosi ir atsirado prastas kvapas, traškumo sugrąžinimas problemos neišspręs, todėl pirmiausia verta įvertinti kvapą ir skonį.

  • Šiuos 8 produktus dėkite į šaldiklį: ilgiau išsilaikys ir bus skanesni, o atliekų mažiau

    Šaldiklis dažnai siejamas su paruoštais patiekalais ar uogomis, tačiau jis gali praversti ir kasdieniams produktams, kurie įprastai laikomi spintelėje ar šaldytuve. Tinkamai užšaldžius galima sulėtinti gedimo procesus, išsaugoti skonį ir rečiau išmesti maistą.

    Maisto saugos specialistai pabrėžia, kad šaldymas sustabdo mikroorganizmų dauginimąsi, tačiau pats produktas išlieka geriausios kokybės tik tada, kai apsaugomas nuo oro ir drėgmės praradimo. Dėl to svarbiausia taisyklė yra sandarumas ir kuo mažiau oro pakuotėje.

    Riešutai ir pilno grūdo miltai

    Riešutai atrodo ilgaamžiai, bet jų riebalai oksiduojasi ir ilgainiui įgauna karstelėjusį, seną skonį. Šaldiklyje šis procesas gerokai sulėtėja, todėl ypač verta taip laikyti graikinius riešutus, pekano riešutus ar kedrines pinijas.

    Panaši taisyklė galioja ir pilno grūdo miltams, avižoms bei kukurūzų kruopoms, nes jų gemale ir sėlenose yra daugiau aliejų. Šaldymas padeda išlaikyti šviežumą, o prieš kepant miltus verta trumpam palaikyti kambario temperatūroje, kad nekondensuotųsi drėgmė.

    Imbieras, duona ir pomidorų pasta

    Šviežias imbieras greitai sudžiūsta ir praranda sultingumą, todėl šaldiklis tampa patogia išeitimi. Jį galima šaldyti gabalais, o patogiausia tai, kad sušalusį imbierą dažnai galima tarkuoti iškart, neatitirpinant.

    Duoną žmonės neretai deda į šaldytuvą, tačiau ten ji greičiau sensta dėl krakmolo struktūros pokyčių. Šaldiklyje šis procesas lėtėja, todėl duoną verta užšaldyti riekelėmis ir sandariai supakuoti, kad neišsausėtų.

    Pomidorų pastą retai pavyksta sunaudoti visą, todėl likučiai dažnai supelija. Praktinis sprendimas yra užšaldyti mažomis porcijomis, kad gaminant būtų galima pasiimti tik tiek, kiek reikia, ir nešvaistyti produkto.

    Lauro lapai, žalumynai ir kukurūzai

    Džiovinti lauro lapai laikui bėgant praranda aromatą, nors vizualiai atrodo nepakitę. Šaldiklyje jie geriau išlaiko kvapą, todėl troškiniams ar sriuboms suteikia ryškesnį skonį.

    Šviežios žolelės greitai vysta, o šaldymas negrąžina jų traškumo, tačiau išsaugo skonį patiekalams, kurie bus verdami ar troškinami. Dažnai jos smulkinamos ir užšaldomos su riebalais, kad aromatas išliktų sodresnis.

    Saldieji kukurūzai po derliaus nuėmimo greitai praranda saldumą, nes cukrūs virsta krakmolu. Užšaldymas leidžia užfiksuoti geriausią momentą, ypač jei grūdeliai nuimami nuo burbuolės ir užšaldomi greitai bei sandariai.

    Norint, kad šaldiklis išties padėtų taupyti, verta pažymėti pakuotes datomis ir vengti dažnų atitirpinimo bei pakartotinio užšaldymo ciklų. Taip išsaugoma ir kokybė, ir skonis, o maisto atliekų namuose lieka mažiau.

  • Švenčionių rajone atnaujins atliekų aikšteles: nauji tekstilės konteineriai ir kibirėliai virtuvei

    Projektas startuoja 2026 metais

    Švenčionių rajono savivaldybėje pradedamas projektas, skirtas komunalinių atliekų konteinerinių aikštelių rekonstrukcijai ir rūšiuojamojo surinkimo plėtrai. Projekto pradžia numatyta 2026 metų gegužės 19 dieną, o pabaiga – 2028 metų lapkričio 30 dieną.

    Bendra projekto biudžeto suma siekia 684 984,04 eurų. Projektui suteiktas numeris 20-225-P-0001.

    Ką konkrečiai planuojama padaryti

    Projektu numatyta papildyti esamas konteinerių aikšteles tekstilės atliekoms skirtais konteineriais ir įrengti naujus tekstilės atliekų konteinerius kaimiškose rajono teritorijose. Taip pat gyventojams planuojama išdalinti virtuvės atliekoms skirtus kibirėlius, kad maisto atliekų atskyrimas būtų paprastesnis kasdienybėje.

    Numatoma, kad priemonės padės didinti rūšiuojamų atliekų kiekį ir mažinti mišrių komunalinių atliekų srautą. Savivaldybė akcentuoja, kad iki šiol dalyje teritorijų infrastruktūra buvo ribota, todėl paslaugų prieinamumas ir patogumas gyventojams ne visur buvo pakankamas.

    Ryšys su regioniniais planais

    Iniciatyva siejama su 2021–2027 metų Vilniaus regiono atliekų prevencijos ir tvarkymo planu bei 2021–2027 metų Švenčionių rajono savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo planu. Pastarasis patvirtintas 2023 metų gegužės 25 dieną Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-80.

    Projektas įgyvendinamas pagal Vilniaus regiono plėtros plano pažangos priemonę LT011-04-01-02 Atliekų rūšiuojamojo surinkimo plėtra. Įvardijama, kad sprendžiama regiono problema – nepakankamai tvari gyvenamoji aplinka.

    Pagrindinė tikslinė grupė – Švenčionių rajono savivaldybės gyventojai ir atliekų tvarkytojai. Tarp planuojamų darbų numatomi konteinerinių aikštelių projektavimo sprendiniai, rekonstrukcijos darbai, tekstilės konteinerių įsigijimas ir gyventojų aprūpinimas virtuvės atliekoms skirtais kibirėliais.

  • Pagėgiuose išdalinti maisto atliekų kibirėliai: kaip teisingai rūšiuoti ir ko nemesti į konteinerius

    Pagėgiuose išdalinti maisto atliekų kibirėliai: kaip teisingai rūšiuoti ir ko nemesti į konteinerius

    Pagėgių miesto daugiabučių gyventojams išdalinti maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimo kibirėliai. Jie palikti prie butų durų, kad gyventojams būtų paprasčiau pradėti atskirai rinkti maisto atliekas namuose.

    Maisto atliekas raginama kaupti kibirėliuose ir šalinti bioskaidžiuose, biologiškai skaidžiuose maišeliuose. Tokia praktika padeda išlaikyti švarą virtuvėje ir sumažina nemalonius kvapus, ypač šiltuoju metų laiku.

    Kaip naudotis kibirėliais?

    Surinktas maisto ir virtuvės atliekas reikėtų reguliariai išnešti į specialius konteinerius, pastatytus prie daugiabučių namų. Kuo dažniau atliekos išnešamos, tuo mažesnė rizika, kad jos pradės gesti ar pritrauks kenkėjus.

    Į kibirėlius rekomenduojama mesti daugiausia augalinės kilmės maisto likučius. Tokios atliekos lengviau apdorojamos, o atskirtos nuo kitų šiukšlių jos gali būti efektyviau panaudojamos bioatliekų tvarkymo grandinėje.

    Ką galima mesti į maisto atliekų konteinerius?

    Į maisto ir virtuvės atliekų konteinerius tinka vaisių ir daržovių likučiai, žievės, lupenos. Taip pat galima mesti arbatos ir kavos tirščius bei jų popierinius filtrus.

    Leidžiama šalinti kambarinių augalų dalis ir gėles, kiaušinių lukštus, popierinius rankšluosčius ar servetėles, turėjusias sąlytį su maistu. Svarbu, kad šios atliekos nebūtų sumaišytos su pakuotėmis ar kitomis netinkamomis priemaišomis.

    Ko griežtai negalima mesti?

    Į šiuos konteinerius negalima mesti plastikinių, stiklo ar metalinių pakuočių. Taip pat netinka skystos maisto atliekos, aliejus ir kiti riebalai, nes jie gali apsunkinti surinkimą ir apdorojimą.

    Į maisto atliekų srautą negalima mesti vaistų, tabako gaminių, gyvūnų ekskrementų ir kitų su maistu nesusijusių atliekų. Netinkamos priemaišos blogina bioatliekų kokybę ir gali lemti, kad dalis surinkto turinio nebegalės būti tvarkoma kaip bioatliekos.

    Savivaldybė gyventojus kviečia rūšiuoti atsakingai ir vadovautis pateikta rūšiavimo atmintine. Tinkamas bioatliekų atskyrimas mažina mišrių atliekų kiekį, prisideda prie švaresnės aplinkos ir efektyvesnio atliekų tvarkymo.

  • Marijampolėje startuoja maisto atliekų konteinerių dalijimas: kada juos bus galima pradėti naudoti?

    Marijampolėje startuoja maisto atliekų konteinerių dalijimas: kada juos bus galima pradėti naudoti?

    Nuo 2026 metų gegužės 4 dienos Marijampolėje gyventojams pradedami dalinti maisto ir virtuvės atliekų konteineriai. Tai dalis pasirengimo atskiram biologinių atliekų surinkimui, kuris palaipsniui tampa įprasta praktika savivaldybėse.

    Konteinerių dalinimą organizuoja UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras kartu su bendrove „Ekonovus“. Darbai vykdomi įgyvendinant 2026 metų vasario 23 dieną pasirašytą sutartį dėl maisto ir virtuvės atliekų surinkimo ir jų vežimo į apdorojimo įrenginius.

    Kada pradėti naudoti konteinerius?

    Nors konteineriai gyventojus pasieks nuo gegužės pradžios, pats maisto ir virtuvės atliekų surinkimas planuojamas nuo 2026 metų liepos. Iki tol gyventojų prašoma konteineriais nesinaudoti, kad surinkimo sistema startuotų tvarkingai ir be papildomų trikdžių.

    Tiksli surinkimo pradžios diena, išvežimo grafikai ir naudojimo tvarka bus paskelbti papildomai. Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės ir atliekų tvarkytojų skelbiamą informaciją, nes grafikai gali skirtis pagal teritorijas.

    Kokie konteineriai bus dalinami?

    Gyventojams bus skiriami rudos spalvos, sandarūs konteineriai, pritaikyti maisto ir virtuvės atliekoms. Tokie konteineriai paprastai parenkami tam, kad būtų patogiau palaikyti higieną ir sumažinti kvapų sklidimą šiltuoju metų laiku.

    Nurodoma, kad konteineriai turės sandarų dangtį ir kvapų filtrą. Individualių namų valdoms numatyta 120 litrų talpa, o daugiabučių konteinerių aikštelėse planuojami 240 litrų talpos konteineriai.

    Kur kreiptis gyventojams?

    Dėl bendros informacijos gyventojai kviečiami kreiptis telefonu 0 700 77046 arba elektroniniu paštu klientuaptarnavimas@ekonovus.lt. Papildomi pranešimai apie startą ir tvarką turėtų būti pateikti atskirai, kai bus patvirtinti galutiniai maršrutai ir grafikai.

    Atskiras maisto atliekų surinkimas savivaldybėms padeda mažinti mišrių komunalinių atliekų kiekį ir geriau panaudoti biologiškai skaidžias atliekas apdorojimui. Gyventojams tai reiškia ir aiškesnę rūšiavimo tvarką, kai sistema pradeda veikti pilnu pajėgumu.

  • Seminaras Palangoje: kokių pakuočių apskaitos ir atliekų rūšiavimo pokyčių laukti iki 2025 metų

    Balandžio 28 dieną Palangos kurorto muziejuje surengtas praktinis seminaras, skirtas viešojo maitinimo ir apgyvendinimo sektoriaus atstovams bei planuojantiems pradėti veiklą. Renginyje dėmesys sutelktas į pakuočių apskaitą, atliekų rūšiavimą ir tvarkymo reikalavimus, kurie verslui kelia daugiausia praktinių klausimų.

    Seminarą organizavo Palangos miesto savivaldybė kartu su Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“. Dalyviams pristatyta, kas jau galioja šiandien ir kokie pakeitimai artėja, kad įmonės iš anksto pasiruoštų patikroms, vidinėms procedūroms ir kasdieniams procesams virtuvėje ar apgyvendinimo vietose.

    Renginyje aptartos išplėstinės gamintojo atsakomybės prievolės, kurios aktualios ir tiems verslams, kurie į rinką tiekia pakuotes kartu su prekėmis. Akcentuota registracijos ir duomenų teikimo tvarka, pakuočių apskaitos vedimas bei pareiga užtikrinti teisėtą pakuočių atliekų sutvarkymą.

    Taip pat nagrinėti vienkartinių gaminių reguliavimo pokyčiai, susiję su ženklinimu, apskaita ir rūšiavimu. Viešojo maitinimo įstaigoms tai svarbu dėl didelio vienkartinių pakuočių srauto ir būtinybės aiškiai atskirti, kas priskiriama skirtingoms atliekoms, kad būtų išvengta klaidų rūšiavimo grandinėje.

    Diskusijoje išskirti ir nacionalinių teisės aktų pakeitimai, kurie įsigalios nuo 2025 metų gegužės 1 dienos, bei jų įtaka pakuočių naudojimui ir atliekų prevencijai. Verslui tai reiškia poreikį peržiūrėti tiekimo sprendimus, pakuočių pasirinkimą, sutartis su atliekų tvarkytojais ir darbuotojų instruktažus.

    Aptarti ir Europos Sąjungos lygmens pokyčiai, kurie orientuoti į pakuočių mažinimą ir didesnį pakartotinį naudojimą. Pabrėžta, kad praktinis pasiruošimas dažnai prasideda ne nuo teisės aktų skaitymo, o nuo procesų žemėlapio: kur susidaro atliekos, kas jas rūšiuoja, kur jos laikinai laikomos ir kaip fiksuojami duomenys apskaitoje.

    Didelė dalis dėmesio skirta maisto atliekų rūšiavimui, nes būtent čia viešojo maitinimo įstaigos susiduria su didžiausiais organizaciniais iššūkiais. Specialistai aptarė, kuo naudinga atskirti maisto atliekas, kokios dažniausios klaidos pasitaiko ir kaip sprendimai kitose šalyse padeda sumažinti mišrių atliekų kiekį.

    Pranešimus skaitė aplinkosaugos ekspertė Dalia Gedgaudienė, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Danisevičius, atliekų tvarkymo specialistė Inga Muliuolė ir kiti. Po pristatymų vyko atvira diskusija, kurioje dalyviai kėlė praktinius klausimus ir ieškojo pritaikomų sprendimų kasdienei veiklai.

  • Maisto atliekų konteineriai jau dalijami, bet naudoti dar negalima: surinkimas startuos nuo liepos 1 dienos

    Maisto atliekų konteineriai jau dalijami, bet naudoti dar negalima: surinkimas startuos nuo liepos 1 dienos

    Marijampolės regiono savivaldybėse šiuo metu gyventojams dalijami maisto ir virtuvės atliekų konteineriai. Tačiau pats maisto atliekų surinkimas dar nevyksta, todėl gyventojai raginami neskubėti jų naudoti.

    Kaip pranešama, maisto ir virtuvės atliekų surinkimas bus pradėtas vykdyti nuo 2026 metų liepos 1 dienos. Iki šios datos prašoma į naujai gautus konteinerius nemesti jokių atliekų, kad būtų išvengta kvapų, kenkėjų ir netvarkos.

    Praktikoje tai reiškia, kad konteinerių išdalijimas yra pasirengimo etapas, o surinkimo sistema dar derinama. Savivaldybės ir atliekų tvarkytojai turi suderinti maršrutus, aptarnavimo dažnį ir informavimo tvarką, kad startas vyktų sklandžiai.

    Maisto atliekų atskyrimas yra viena svarbiausių komunalinių atliekų tvarkymo krypčių, nes būtent biologiškai skaidžios atliekos sudaro reikšmingą buitinių atliekų dalį. Atskiras surinkimas padeda mažinti mišrių atliekų kiekius, sąvartynuose susidarančias dujas ir gerina perdirbimo bei apdorojimo galimybes.

    Apie konkretų maisto atliekų surinkimo grafiką ir naudojimosi tvarką gyventojai bus informuoti papildomai. Gyventojams patariama sekti savivaldybės ir atliekų tvarkytojo pranešimus bei palaukti oficialios starto datos.

    „Šiuo metu vykdomas tik maisto ir virtuvės atliekų konteinerių dalinimas, o surinkimas bus pradėtas nuo 2026 metų liepos 1 dienos“, – teigiama atliekų tvarkytojo pranešime.