Norite šviežių, kvapnių pievagrybių iš savo „derliaus“, bet neturite nei sodo, nei daržo? Tai įmanoma ir namuose – pievagrybius galima auginti net rūsyje, garaže ar sandėliuke, naudojant paprastą kartoninę dėžę su paruoštu substratu.
Toks auginimas skiriasi nuo įprasto daržininkavimo: pievagrybiams nereikia saulės ar lysvių. Atvirkščiai – jie geriausiai auga tamsesnėse, vėsesnėse namų vietose, kur paprastai nieko neauginame.
Namie užauginti grybai dažnai būna tvirtesni ir aromatingesni nei pirktiniai, o pats procesas nėra sudėtingas. Svarbiausia – palaikyti tinkamą drėgmę ir temperatūrą bei kantriai laukti pirmųjų vaisiakūnių.
Kaip rašo lenkų portalas WP, šiandien viskas dar paprasčiau, nes galima įsigyti paruoštų auginimo rinkinių (dažnai vadinamų III faze). Tai reiškia, kad nebereikia patiems ruošti komposto ar „užkrėsti“ jo grybiena – didžioji darbo dalis jau būna padaryta.
Ko reikia pradžiai
Pagrindas – paruoštas pievagrybių auginimo rinkinys dėžėje su substratu. Kartu dažnai būna pridėta ir durpinė žemė, skirta viršutiniam sluoksniui.
Toliau prireiks tik paprasto vandens purkštuvo ir vietos, kur galima kontroliuoti sąlygas: pradžioje šilčiau, vėliau – vėsiau. Auginimui tinka rūsys, sandėliukas, katilinė ar vėsesnis garažo kampas.
1 etapas: grybienos įsibėgėjimas
Išpakavus dėžę, substrato paviršių siūloma uždengti laikraščiais arba perforuota plėvele ir laikyti kambario temperatūroje – apie 20–24 laipsnius šilumos. Šiuo metu grybiena turi pradėti aktyviai augti.
Svarbu, kad dangalas nuolat būtų drėgnas: jį reikia kasdien apipurkšti vandeniu. Maždaug po 7–10 dienų ant paviršiaus paprastai pasirodo baltas, purus apnašas – tai ženklas, kad grybiena vystosi.
2 etapas: durpių sluoksnis ir temperatūros „šokas“
Kai grybiena apauga substratą, dangalą galima nuimti ir ant viršaus paskleisti pridėtą durpinę žemę – maždaug 3–5 cm sluoksniu. Ją reikia sudrėkinti taip, kad būtų drėgna kaip gerai nuspausta kempinė, bet ne šlapia iki purvo.
Toliau prasideda momentas, lemiantis būsimą derlių: kai per durpes ima skverbtis baltos „gyslelės“, dėžę reikia pernešti į vėsesnę vietą. Optimalu – 14–18 laipsnių šilumos. Tuomet plėvelę patariama nuimti, užtikrinti šiek tiek gryno oro ir reguliariai purkšti durpių sluoksnį.
Po keliolikos dienų dažniausiai pasirodo pirmos mažos baltos „kulkutės“ – būsimi pievagrybiai. Kai kepurėlės užauga iki norimo dydžio, galima skinti.
Dar viena svarbi taisyklė: pievagrybių nerekomenduojama pjauti peiliu – geriau atsargiai išsukti, kad likęs pagrindas mažiau pūtų ir netrukdytų kitoms bangoms.
Po pirmojo skynimo auginimas nesibaigia: pievagrybiai dažnai dera bangomis. Tereikia toliau palaikyti drėgmę ir po savaitės ar dviejų galima sulaukti kitos grybų porcijos.
Leave a Reply