Daugelis sodininkų po rudeninių tvarkymosi darbų kompostą palieka likimo valiai, tačiau pavasarį tai neretai baigiasi nemaloniu siurprizu – vietoj purios kompostinės žemės randamas dvokas ir pūvanti masė. Kad taip nenutiktų, prieš pirmąsias šalnas verta atlikti kelis paprastus veiksmus.
Šaltis smarkiai sulėtina biologinius procesus: kai temperatūra nukrenta žemiau nulio, komposto krūva greitai atvėsta, o stipresnis šaltis gali ją peršaldyti iki gelmės. Tuomet nukenčia naudingieji mikroorganizmai ir sliekai, kurie „gamina“ vadinamąjį juodąjį auksą – vertingą kompostą.
Tekste pabrėžiama, kad tinkamas metas pasiruošti – spalio pabaiga ir lapkričio pradžia. Tikslas paprastas: padėti kompostui išlaikyti šilumą, sureguliuoti drėgmę ir nepadaryti klaidų, kurios žiemą sustabdo irimą.
Svarbiausia praktinė žinia sodui – komposto krūvą reikia ne sandariai „užkonservuoti“, o apsaugoti taip, kad ji liktų gyva: gautų oro ir nepradėtų pūti. Ypač tai aktualu tiems, kurie tikisi pavasarį turėti natūralių trąšų daržui ar gėlynams.
4 žingsniai iki šalnų
Pirmiausia siūloma apžiūrėti komposto krūvą ir įvertinti, kas joje vyksta. Apačioje dažniausiai slepiasi vertingiausia dalis – subrendęs, tamsus ir miško paklotę primenančiai kvepiantis kompostas, kurį verta atskirti ar bent patikrinti jo būklę.
Kol žemė dar nesušalusi, naudinga atlikti paskutinį krūvos supurenimą, kad vyktų aerobiniai (su deguonimi) procesai. Taip pat svarbu drėgmė – kompostas neturi būti nei permirkęs, nei išdžiūvęs; jis turėtų būti kaip gerai išgręžta kempinė.
Trečias žingsnis – suformuoti šilumą sulaikantį „apklotą“, kuris kartu praleistų orą. Komposto viduje temperatūra gali būti aukštesnė nei lauke, todėl izoliacija padeda išsaugoti bakterijų generuojamą šilumą ir lėtinti peršalimą.
Ketvirtas patarimas susijęs su žiemos „papildymais“: atėjus šalčiams maišyti krūvos nebeverta. Jei į kompostą vis dar dedamos virtuvės atliekos, tekste pabrėžiama, kad geriau jas smulkinti – taip jos lengviau skaidysis, o krūvos nereikės vartyti per speigą.
Didžiausia klaida – sandariai uždengti plėvele
Tekste išskiriama viena esminė klaida, kurią daro daugelis: kompostas sandariai apvyniojamas juoda statybine plėvele ar „stretch“ tipo plėvele, tikintis apsaugoti nuo šalčio. Tokia danga visiškai atkerta deguonies patekimą ir skatina drėgmės kondensaciją.
Dėl to krūvoje ima dominuoti anaerobiniai procesai (be deguonies), žūsta sliekai, o vietoje komposto pavasarį galima rasti slidžią, dvokiančią masę. Todėl akcentuojama: izoliacija turi būti kvėpuojanti, o ne sandari.
Apibendrinant, komposto paruošimas žiemai remiasi trimis principais: kvėpuojančia izoliacija, tinkama drėgme ir tuo, kad šalčių metu krūvos geriau nejudinti. Taip mikroorganizmai ir sliekai lengviau peržiemoja, o pavasarį kompostas būna tinkamas naudoti kaip natūrali trąša.
Leave a Reply