Žiema daugiametėms sodo gėlėms ir krūmeliams gali tapti rimtu išbandymu, ypač kai dirva įšąla giliai, o temperatūra svyruoja. Tinkamai parinkta danga padeda apsaugoti šaknų sistemą ir augalams lengviau startuoti pavasarį.
Kaip rašo ukrainiečių portalas „Noviydoctor“, svarbiausia ne tik kuo uždengti augalus, bet ir kada tai padaryti. Per anksti uždengti daugiamečiai gali pradėti šusti, nes po danga kaupiasi drėgmė ir trūksta vėdinimo.
Prieš renkantis medžiagas verta įvertinti, kokie augalai auga jūsų sklype ir kiek jie jautrūs šalčiui. Vieniems pakanka paprasto mulčio sluoksnio, o lepesniems prireikia karkasinio uždengimo, kad susidarytų oro tarpas.
Straipsnyje pabrėžiama, kad dažnai pasiteisina kelių priemonių derinimas: šaknims – papildoma apsauga, o antžeminei daliai – kvėpuojanti danga. Tai ypač aktualu vietose, kur žiemos nepastovios: atodrėkiai keičiasi staigiais šalčiais.
Kuo dengti daugiamečius augalus
Viena populiariausių šiuolaikinių priemonių – agropluoštas (spunbondas). Jis praleidžia orą ir drėgmę, bet kartu saugo nuo vėjo ir šalčio, todėl dažnai tinka tiek gėlėms, tiek krūmeliams.
Klasikinis sprendimas – eglišakės. Jos sulaiko sniegą ir sukuria natūralią „antklodę“, o svarbiausia – paprastai neleidžia augalams šusti, nes tarp šakų lieka oro.
Dar viena priemonė – sausi lapai. Tai geras šilumos izoliatorius, tačiau svarbu naudoti tik sveikų medžių lapus ir pasirūpinti, kad jie nepermirktų, nes šlapia masė gali suplakti ir prastai „kvėpuoti“.
Kada ir kaip uždengti, kad augalai nešustų
Skubėti su uždengimu nereikėtų: rekomenduojama palaukti, kol oro temperatūra stabiliai laikysis apie -3…-5 laipsnius. Tokiu metu augalai jau būna pradėję ramybės periodą, o danga tampa realia apsauga nuo šalčių, o ne „šiltnamiu“.
Lepesniems daugiamečiams, pavyzdžiui, rožėms ar raganėms, siūlomas karkasinis metodas. Virš augalo įrengiami lankai, ant jų užtraukiamas agropluoštas, o kraštai prispaudžiami, kad danga nenupūstų – taip susidaro oro tarpas, papildomai izoliuojantis nuo šalčio.
Dar keli žingsniai sėkmingai žiemai
Vien uždengimo gali nepakakti, todėl siūloma nepamiršti supylimo (apžeminimo). Prie augalo pagrindo supilamas nedidelis kauburėlis sausos žemės ar durpių – tai padeda apsaugoti šaknies kaklelį nuo iššalimo.
Taip pat minimas drėkinamasis laistymas prieš šalčius: sudrėkinta dirva paprastai įšąla lėčiau nei sausa. O pavasarį svarbu dangą nuimti laiku, kad augalai nepradėtų vegetuoti per anksti ir nenukentėtų nuo grįžtančių šalnų.
Leave a Reply