JAV Nepriklausomybės diena kasmet švenčiama liepos 4-ąją, tačiau istoriškai tikrasis lūžio taškas įvyko dviem dienomis anksčiau – liepos 2-ąją.
Kaip aiškinama straipsnyje, tądien 1776 metais Kontinentinis kongresas balsavo už vadinamąją Lee rezoliuciją, kuria kolonijos faktiškai ir teisiškai nutraukė ryšius su Didžiąja Britanija.
Vis dėlto liepos 4-oji tapo simboline data, nes būtent tą dieną Kongresas patvirtino galutinį Nepriklausomybės deklaracijos tekstą, parengtą Thomaso Jeffersono.
Tai, kuri diena įsitvirtino visuomenės atmintyje, nulėmė ne vien politiniai sprendimai, bet ir tai, kaip greitai bei plačiai naujiena pasklido – svarbų vaidmenį suvaidino anuometinė spauda.
Kas vyko 1776 metų liepą
Nors dažnai manoma, kad amerikiečiai į Revoliucinį karą iškart ėjo siekdami visiškos nepriklausomybės, iš pradžių daugelis kolonistų labiau norėjo atstovavimo Britanijos valdymo struktūrose ir, jų supratimu, pagrindinių teisių.
Situacijai blogėjant, žemyninės kolonijos suformavo Kontinentinį kongresą – delegatų susirinkimą, kuris tapo būsimos valstybės politiniu branduoliu. Tarp ryškiausių vardų minimi Benjaminas Franklinas, Johnas Hancockas ir Thomasas Jeffersonas.
1776 metų birželio 7 dieną Virdžinijos atstovas Richardas Henry Lee Kongrese pateikė rezoliuciją, kurioje skambėjo teiginys, kad „šios suvienytos kolonijos yra ir turi būti laisvos bei nepriklausomos valstijos“.
Rezoliucija apėmė ne tik nepriklausomybės paskelbimą, bet ir idėjas dėl užsienio sąjungų bei konfederacijos plano. Tačiau pasiūlymas kėlė didžiules rizikas – balsuojantys delegatai iš esmės rizikavo būti nuteisti už išdavystę.
Dalis delegatų – ypač iš Niujorko, Pensilvanijos, Naujojo Džersio ir Delavero – manė neturintys pakankamai aiškaus savo kolonijų mandato, todėl balsavimas buvo atidėtas.
Tuo pat metu buvo sudarytas komitetas parengti deklaracijos projektui, nes manyta, kad nepriklausomybės sprendimas vis tiek bus priimtas. Tarp komiteto narių buvo Benjaminas Franklinas, Johnas Adamsas ir Thomasas Jeffersonas.
Liepos 2-oji: balsavimas, kuris iš tiesų „nutraukė ryšius“
1776 metų liepos 2 dieną Kontinentinis kongresas sugrįžo prie atidėto klausimo ir balsavo už Lee rezoliuciją. Už pasisakė 12 kolonijų, o Niujorkas susilaikė, nors vėliau deklaraciją palaikė.
Todėl liepos 2-oji laikoma diena, kai kolonijos oficialiai ir teisiškai atsiskyrė nuo Britanijos – tai buvo tikrasis nepriklausomybės sprendimas.
Po dviejų dienų, liepos 4-ąją, Kongresas patvirtino galutinį Nepriklausomybės deklaracijos tekstą – tą, kuris vėliau tapo garsiausiu istoriniu dokumentu ir visuomenės akyse susiejo nepriklausomybę būtent su šia data.
Kodėl įsitvirtino liepos 4-oji
Straipsnyje pabrėžiama, kad lemiamą vaidmenį suvaidino informacijos sklaida. Kongreso oficialus spaustuvininkas Johnas Dunlapas Filadelfijoje liepos 4-osios vakarą atspausdino pirmąsias deklaracijos kopijas – vadinamąjį „Dunlap Broadside“.
Manoma, kad tą vakarą buvo atspausdinta apie 100–200 egzempliorių (iki šių dienų, kaip teigiama, išliko 26). Ant dokumento viršaus buvo įrašyta spaudos data – 1776 metų liepos 4-oji, todėl būtent ji ir tapo plačiausiai kartojamu „oficialiu“ atskaitos tašku.
Nors žinia po kolonijas sklido nevienodu greičiu (pavyzdžiui, Džordžiją ji pasiekė tik rugpjūtį), vieši deklaracijos skaitymai ir spausdintas tekstas padėjo liepos 4-ajai greitai įsitvirtinti visuomenėje.
Johnas Adamsas, vienas svarbiausių to meto veikėjų, laiške žmonai Abigail liepos 3 dieną rašė, kad būtent liepos 2-oji taps įsimintiniausia epocha Amerikos istorijoje ir bus švenčiama su „iškilmėmis ir paradais“.
Tačiau jo prognozė neišsipildė: „prilipo“ ne rezoliucijos data, o deklaracijos paskelbimo ir išplatinimo diena. Paradoksalu, kad Johnas Adamsas ir Thomasas Jeffersonas mirė tą pačią dieną – liepos 4-ąją 1826 metais, praėjus 50 metų po deklaracijos priėmimo.
Liepos 4-osios tradicija ilgainiui tapo tokia stipri, kad ją įteisino ir valstijos, ir federalinė valdžia: Masačusetsas pirmasis šią dieną oficialia švente paskelbė 1781 metais, o federaline švente ji tapo 1870 metais, vėliau – ir apmokama laisvadienio diena.
Taip liepos 4-oji liko JAV nacionalinės šventės simboliu, nors istoriniu požiūriu svarbiausias sprendimas buvo priimtas liepos 2-ąją.
Leave a Reply