Su amžiumi lūpos dažnai tampa plonesnės, sausesnės ir ne tokios ryškios, todėl anksčiau pamėgtas lūpdažio atspalvis gali staiga „nebeveikti“: veidas atrodo sunkesnis, bruožai griežtesni, o lūpos – optiškai mažesnės.
Kinta ir odos tonas bei kontrastas tarp lūpų ir likusios veido dalies, tad kai kurie tamsūs ar labai šviesūs atspalviai pradeda arba per daug dominuoti, arba, priešingai, susilieti su oda.
Vis dėlto tai nereiškia, kad po 60-ies reikia atsisakyti ryškesnių spalvų. Dažniausiai pakanka pakeisti tonaciją, rinktis švelnesnį intensyvumą arba kitokią tekstūrą, kuri gražiau gula ant brandesnės odos.
Svarbi taisyklė, kuri dažnai pasiteisina: lūpdažis neturėtų būti šviesesnis už natūralų lūpų atspalvį – tuomet lūpos išlieka gyvos, o makiažas atrodo harmoningai.
Atspalviai, kurie dažniau sendina
Gilių, šaltų rudų atspalvių lūpdažiai (ypač šviesesnės odos ir siauresnių lūpų atveju) gali sukurti pernelyg ryškų kontrastą ir vizualiai „sumažinti“ lūpas. Vietoj jų dažnai geriau atrodo rožinis smėlis, karamelinė rožė ar švelnus „nude“ su persikiniu atspalviu.
Tamsūs violetiniai, slyviniai ar beveik juodi bordo tonai vakare gali atrodyti įspūdingai, tačiau dienos šviesoje neretai suteikia bruožams griežtumo. Jei norisi lengvesnio efekto, verta pabandyti prigesintą avietinę, vyšninę rožę arba skaidresnę, lengvesnę raudoną.
Labai šviesūs, „korektorių“ primenantys smėliniai lūpdažiai kartais susilieja su oda ir veidas atrodo praradęs išraišką. Tokiais atvejais dažnai geriau pasiteisina „rose nude“ – natūralus smėlinis su rožiniu prieskoniu, arba prislopintos rožės atspalvis, tik šiek tiek ryškesnis už jūsų pačių lūpas.
Kai kurie šalti rožiniai ar pasteliniai violetiniai atspalviai gali išryškinti pilkšvą, „žemišką“ odos toną arba konfliktuoti su šiltesne veido spalva. Vietoj jų dažnai siūloma rinktis švelnų persikinį, lašišinį rožinį ar prigesintą koralą – šios spalvos gali suteikti veidui šilumos.
Intensyvi oranžinė spalva kartais ima dominuoti visame makiaže ir gali pabrėžti gelsvesnį dantų atspalvį. Švelnesniam įspūdžiui dažnai lengviau pritaikomi koralai su rožiniu atspalviu arba plytinė raudona, kuri nėra pernelyg ryški.
Raudona spalva tinka ir po 60-ies
Raudonas lūpdažis „amžiaus neturi“ – jis gali išlikti stipriausiu makiažo akcentu ir po 60-ies. Problema dažniau būna ne pats atspalvis, o formulė: labai sausas, stingstantis matinis lūpdažis gali paryškinti sausumą ir smulkias raukšleles.
Dažnai vietoj sunkaus matinio efekto siūloma išbandyti satininę raudoną, kuri subtiliai atspindi šviesą. Vėsesniam odos tonui gali tikti raudona su avietine nata, o šiltesniam – šiek tiek „pomidorinė“ raudona.
Tekstūra ir paprasti triukai, kurie padeda
Brandesnėms lūpoms dažnai reikia daugiau drėkinimo, todėl komfortiškesnis pasirinkimas gali būti kreminiai lūpdažiai, satininės pomados ar tonuoti balzamai. Jei pigmentas linkęs kauptis odos raukšlelėse, net gražus atspalvis neatrodys tvarkingai.
Prieš dažant lūpas verta plonai patepti balzamu, palaukti ir nuimti perteklių – taip lūpdažis gali pasiskirstyti tolygiau. Kontūro pieštukas, artimas natūraliai lūpų spalvai, padeda gražiau apibrėžti formą ir sumažinti išsiliejimo riziką, tačiau ryškaus kontūro „už lūpų“ geriau vengti.
Pats paprasčiausias testas – dienos šviesoje palyginti du ar tris atspalvius ir įvertinti, ar jie pagyvina veidą bei dera su dantų atspalviu. Reklaminė nuotrauka dažnai klaidina: ta pati spalva ant skirtingų žmonių gali atrodyti visiškai kitaip.
Leave a Reply