Žiemą jauni vaismedžiai gali nukentėti ne tik nuo šalčio, bet ir nuo saulės: dėl staigių temperatūros svyravimų jų žievė kartais skyla išilgai kamieno. Tokie įtrūkimai atsiranda tada, kai saulė vieną kamieno pusę įšildo gerokai labiau nei pavėsyje esančią, o atvėsus žievė susitraukia greičiau nei mediena po ja.
Labiausiai pažeidžiami jauni medeliai ir plonesnę žievę turinčios rūšys, tarp jų – obelys, kriaušės ir slyvos. Per plyšius į kamieną lengviau patenka grybeliai ir bakterijos, o didelė žaizda gali taip nusilpninti jauną medelį, kad šis net žūtų.
Dar viena dažna problema – žvėrys ir graužikai. Kiškiai ar stirnos gali apgraužti kamienus, o pelės ir pelėnai dažnai pridaro žalos ties pat žeme, kartais net po sniegu.
Be to, jauni vaismedžiai paprastai turi silpniau išsivysčiusią šaknų sistemą, kuri šalčius pakelia prasčiau nei antžeminė dalis. Kai trūksta sniego dangos, dirva įšąla giliau, todėl šaknys tampa pažeidžiamesnės, ypač lengvesnėse, smėlingose vietose ir vėjuotose atvirose vietovėse.
Kodėl žiemą skyla jauno medžio žievė
Žievė dažniausiai skyla dėl dviejų tarpusavyje susijusių priežasčių, o abiem atvejais svarbus vaidmuo tenka saulei. Kai medis be lapų, saulės spinduliai tiesiogiai šildo kamieną, ypač pietinę ir pietvakarinę pusę.
Net ir esant šalčiui saulės apšviesta kamieno pusė gali būti gerokai šiltesnė už pavėsyje esančią. Saulei nusileidus arba dangui apsiniaukus, žievė greitai atvėsta, o po ja esanti mediena vėsta lėčiau – dėl to įsitempusi išorinė dalis gali trūkti.
Kada ir kaip balinti vaismedžių kamienus
Kad sumažintumėte žievės skilinėjimo riziką, kamienus galima balinti vėlyvą rudenį – lapkritį arba gruodį, kai baigiasi rudeniniai lietūs. Darbui verta rinktis sausą, apsiniaukusią dieną, kai oro temperatūra viršija 4 laipsnius, kad sluoksnis spėtų išdžiūti.
Kadangi lietus ir atlydžiai balinimą pamažu nuplauna, kamienus pravartu periodiškai apžiūrėti ir vietas, kur pro baltą sluoksnį pradeda matytis žievė, atnaujinti. Apsaugą rekomenduojama išlaikyti iki kovo ar balandžio, kai saulėtos dienos vis dar kaitaliojasi su šaltomis naktimis.
Balinimui tinka sodo prekių parduotuvėse parduodamos priemonės arba pačių paruoštas kalkių pienas. Naminiam mišiniui dažniausiai naudojamos gesintos kalkės (hidratuotos), o dirbant svarbu saugoti odą ir akis – pravers pirštinės ir apsauginiai akiniai.
Mišinys tepamas storu teptuku ant kamieno ir stambesnių šakų, ypatingai kruopščiai padengiant saulės apšviečiamą pusę. Kaip alternatyvą balinimui galima rinktis šviesią agrodangą ar šiaudų kilimėlį – tokia apsauga praleidžia orą ir paprastai tarnauja visą žiemą.
Apsauga nuo kiškių, stirnų ir graužikų
Jei sode lankosi kiškiai ar stirnos, jaunų medelių kamienus verta apsaugoti dar prieš pirmą sniegą. Tam tinka tinklinės apsaugos arba, jei įmanoma, visos teritorijos aptvėrimas.
Ilgaamžiškesnė apsauga – metalinis arba plastikinis tinklas su mažomis akutėmis (mažesnėmis nei 6 mm). Jį patariama apvynioti aplink kamieną paliekant nedidelį tarpą nuo žievės, o apatinį kraštą keliais centimetrais įkasti į žemę, kad nepralįstų pelės ar pelėnai.
Ant plonesnių kamienų gali būti naudojamos perforuotos plastikinės spiralės, kurios apsiveja kamieną ir „prasiplečia“ jam storėjant. Pavasarį apsaugas rekomenduojama nuimti – paliktos vasarai jos gali kaupti drėgmę prie žievės ir sudaryti sąlygas puvimui bei kenkėjams.
Jei po atlydžio pastebimi švieži graužikų įkandimai, žaizdas siūloma apdoroti fungicidiniu tepalu, skirtu vaismedžių žaizdoms. Taip mažinama infekcijų rizika, o žaizdos kraštus galima atsargiai sulyginti aštriu, švariu peiliu iki gyvo audinio.
Kaip apsaugoti šaknis nuo stipraus šalčio
Šaknis nuo gilaus įšalo dažnai saugo sniego danga – ji veikia kaip izoliacija. Kai sniego nėra, ypač lengvose dirvose ir vėjuotose vietose, šaknys gali būti pažeistos, o požymiai kartais išryškėja tik pavasarį, kai lapai pradeda vysti ir džiūti.
Praktiškas sprendimas – po visa laja paskleisti storą mulčio sluoksnį. Tam tinka kompostas, susmulkinta pušų žievė, šiaudai arba sausi lapai.
Tiesa, prie pat kamieno patariama palikti kelis centimetrus neuždengtos žemės, kad ten nesikauptų drėgmė. Taip mulčias mažiau skatins žievės drėkimą ir kartu padės šaknims lengviau ištverti šalčius.
Leave a Reply